„Pakeisti „Sojuz“ karines stovyklas Rusijoj tikrai galime,
nes yra jaunuolių tarpe, kurie nori pakariauti, kurie nori su
uniformom pavaikščioti, nori palaikyti ginklą ir visais laikais jų
buvo, yra ir tikrai bus. Mes turim sudaryti sąlygas, nukreipiant
reikiama linkme“, - Krašto apsaugos ministerijoje žurnalistams
sakė D.Pavalkis, turėdamas omenyje Vilniaus Sofijos Kovalevskajos ir
Vasilijaus Kačialovo mokyklų mokinių dalyvavimą sukarintose
stovyklose Rusijoje.
Tai jis kalbėjo po to, kai pasirašė sutartį kartu su krašto
apsaugos ministru Juozu Oleku ir Lietuvos šaulių sąjungos vadu
atsargos pulkininku leitenantu Liudu Gumbinu.
Sutartyje Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įsipareigojo
bendradarbiauti su Krašto apsaugos ministerija (KAM) rengdama
pasirenkamojo dalyko, skirto šalies gynybos tematikai, programą.
Atnaujindama bendrąsias programas, ŠMM konsultuosis su
KAM nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais. Bus siekiama
informuoti mokinius apie galimybes rinktis kario profesiją,
savanoriškai rengtis valstybės gynybai.
KAM savo ruožtu įsipareigojo kelti mokytojų kvalifikaciją
nacionalinio saugumo ir gynybos, pilietinio ugdymo klausimais,
reguliariai informuoti švietimo įstaigas apie galimybes susipažinti
su krašto apsaugos sistemos, įskaitant kariuomenę, veikla. Taip pat
bus skatinamas švietimo įstaigų ir krašto apsaugos sistemos
institucijų bendradarbiavimas neformaliojo vaikų švietimo srityje.
Šaulių sąjunga sutartimi įsipareigojo organizuoti bendrą
Lietuvos šaulių sąjungos, vaikų ir jaunimo veiklą, inicijuoti ir
remti jaunųjų šaulių būrelių veiklą mokyklose ir dalyvauti
joje.
„Mes iš tikrųjų turime turėti kažkokį bendrą vardiklį,
bendrą matymą, kaip ruošti tuos jaunus žmones, kaip žiūrėti į
visų geopolitinių iššūkių keliamą situaciją. Iš tikrųjų,
gal mokykla ir neduoda viso to, ką mes norėtume, kad gautų, aišku,
čia be tėvų, be visuomenės visos veiklos ir įtakos mes
nepadarysim visko, bet didelę dalį tikrai galim nuveikti“, -
teigė. D.Pavalkis.
J.Oleko teigimu, iki šiol nebuvo skirta pakankamai dėmesio 2008
metais pasirašytai panašiai sutarčiai.
„Istoriškai žiūrint, mes susitarimą pirmąjį pasirašėm
2008 metais, kada panaši situacija buvo po Gruzijos įvykių, paskui
buvom truputį užliūliuoti ir pakankamo dėmesio neskyrėm, dabar
už tai ir reikia stiprinti pajėgas, skirti lėšas, kad mes iš
tikrųjų galėtume atremti tą propagandą, kuri sklinda iš mum
nedraugiškos šalies ir mūsų jaunoji karta galėtų augti
pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusi“, - sakė J.Olekas.
L.Gumbinas sakė, kad metų pabaigoje tikisi su ministerijomis
pasirašyti konkretų veiksmų planą.
„Sutarties pasirašymas yra tik pirmas žingsnis į tolimesnį
mūsų bendradarbiavimą, nes dar šiemet, aš tikiuosi, mes turėsime
darbinį tarpinstitucinį susitikimą, kur pasirašysime konkretų
veiksmų planą, ką mes ketiname atlikti per vienus ar kitus metus ir
stengsimės įgyvendinti tuos darbus“, - sakė L.Gumbinas.
Jo teigimu, ministerijos ir Šaulių sąjunga turi tarpusavyje
derinti pilietiškumo ugdymo rekomendacijas.
„Šiai dienai turime situaciją, kad mokyklose neformalus
rengimas jaunųjų šaulių būrelio labai priklauso nuo to mokytojo,
kuris veda. Tuo tarpu šitame kontekste, ką mes šiandien
pasirašėme, aš matau, kad turėtume pasiderinti metodines
rekomendacijas, kaip turėtume mes ugdyti tą pilietišką
jaunuolį“, - teigė L.Gumbinas.
