Moteris, kuriai 2003-aisiais išoperuotas piktybinis smegenų auglys, kuri po to ilgai negalėjo skaityti ir rašyti, beveik nemato viena akimi ir vaikšto lėtai, šlubuodama, vedžiojama už parankės. Visa tai – operacijos, prieš kurią ji dėl viso pikto atsisveikino su artimaisiais, padarinys.
Dainuoja nebe taip, kaip prieš 20 metų, bet visai padoriai. Tikrai ne blogiau nei 2011-aisiais, kai pirmųjų po grupės atgimimo pasaulinių gastrolių metu koncertavo Vilniuje.
Žodžiu, buvo visiškai aišku, ko tikėtis. „Roxette“ gerbėjai žinojo, kaip dabar atrodo ši grupė ir kaip nusiteikti – į jos koncertus einama palaikyti Marie morališkai, pasigrožėti jos užsispyrimu, galų gale – pasiklausyti poros dešimčių iki skausmo žinomų dainų, kurias groja geri muzikantai.
Tačiau koncerto Kaune publika skilo į dvi dalis. Vieni supranta dainininkės padėtį ir pliekia žiniasklaidą, kuri gal galėjo apskritai nepastebėti Marie griuvimo ir tai nutylėti.
Kiti tvirtina, kad koncerte skambėjo fonograma, o „Roxette“ žvaigždė buvo apsvaigusi – su tokiu užsidegimu, lyg patys tą fonogramą būtų leidę ir pylę lietuvišką degtinę jai į stiklinę.
Trys minutės iki koncerto teko trumpam susitikti su grupe. Alkoholiu nuo M.Fredriksson tikrai netrenkė. Taip, ji iš tolo neprimena ir niekada nebeprimins tos guvios moters, kurią matėte senuose klipuose. Lėta, sunkiai kalbanti, bet iš paskutiniųjų besikabinanti į sceną. Sakanti, jog buvimas ten, publikos meilė jai – lyg terapija. Ar tai – logiška priežastis keliauti aplink pasaulį ir koncertuoti? Palikime spręsti jai ir gerbėjams, kurie nori šiuos koncertus matyti. Pastarųjų kol kas pakanka, kad grupė planuotų koncertus dvejus metus į priekį.
Kad dainininkei sunku vaikščioti ir stovėti, niekas niekada neslėpė. „Lietuvos ryte“ prieš koncertą galėjote perskaityti dueto nario Pero Gessle interviu, kuriame tai parašyta juodu ant balto.
Tai kodėl dalis žiūrovų liko taip nustebę? Paprasčiausias atsakymas – dėl tingėjimo tiesiog šiek tiek pasidomėti, kokia šiuo metu yra grupė „Roxette“.
Pirkdami vaisius juos apžiūrite, o pirkdami batus – kelis kartus matuojatės. Su muzika yra panašiai – „YouTube“ pilna išmaniaisiais telefonais prifilmuotų vaizdų iš koncertų, niekas netrukdo juos pasižiūrėti prieš perkant bilietą.
Esu matęs bliuzo muzikantų koncertų, kurie trunka 40 minučių, esu matęs gerų vokalistų koncertų, kur jie išvis nesugeba išdainuoti natų. Nė vienas jų ant koncerto plakato nerašo „aš nesugebėsiu padainuoti valandos“ arba „atsiprašau, yra tikimybė, kad man bus sunku stovėti“. Jie ir neprivalo to daryti.
Daug prisiekusių „Roxette“ gerbėjų, neabejoju, šiuo koncertu neliko nusivylę. O kitus ši istorija galbūt paskatins lietuvius labiau domėtis muzika ir žinoti, kur eini. Šiais laikais visa informacija – lengvai pasiekiama.
