„Šėtone, prašau, nupirki mano sielą už leidimą taškyti vaikų galvas į sieną“, – V.Grincevičiaus dainuškos su tokiu priedainiu klipas per kelias savaites internete peržiūrėtas daugiau nei 1,1 milijono kartų. Tai – didžiulis skaičius.
Galima palyginti: naujausias „Anties“ klipas per tris mėnesius peržiūrėtas 26 tūkstančius, grupės „Sel“ klipas per tris savaites – 223 tūkstančius kartų, Marijaus Mikutavičiaus klipas per mėnesį – 330 tūkstančių kartų.
Whydoto slapyvardžiu pasivadinęs jaunuolis praėjusią savaitę atsidūrė dėmesio centre, kai jo namuose apsilankę policininkai paėmė tris kompiuterius ir filmavimo kamerą.
Dėl smurtą prieš vaikus esą propaguojančios dainos į policiją kreipėsi Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, sulaukę vienos motinos skundo – netrukus po to, kai kūrinį kritikuojantis skaitytojos laiškas buvo publikuotas portale lrytas.lt.
„Nežinau, kas pasidarė su mūsų vaikais, kokie jie auga. Tikiuosi, savojo dar nepraradau. Bet pamačiusi, kas jam kelia juoką, ką jis ir jo draugai vertina kaip pokštą, tiesiog netenku nuovokos. Kas ir kada sugebėjo jiems taip apnuodyti protą?“ – rašė skaitytoja.
Kaltinimai – nejuokingi
Pareigūnų vizitas išjudino visuomenę – ginti Vaidoto stojo žinomi pramogų pasaulio veikėjai, jis tapo pagrindiniu diskusijų apie žodžio laisvę veikėju.
Pats V.Grincevičius sako, kad šokiruojanti daina tėra humoras.
„Dainą sugalvojome kaip meninį protestą prieš vaikus, kurie negerbia suaugusių žmonių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė vaikinas ir pridūrė, kad jo kūriniu pasiskundusi moteris „turi smegenų problemų“.
Dainos „Šėtone, prašau“ autoriui gresia iki trejų metų nelaisvės. Už grotų V.Grincevičius atsidurtų tuo atveju, jei teismas pripažintų dainos autorių kaltu dėl raginimo susidoroti su tam tikra socialine grupe.
Policijos pareigūnai dainos įrašą pateikė ekspertams, kad nustatytų, ar jos tekstas propaguoja smurtą prieš vaikus.
Sulaukus ekspertų išvadų bus sprendžiama, tęsti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Lenkia svarbiausias žinias
Kol ši istorija rutuliojasi, naujienų portalų redaktoriai stebi, kaip straipsnių apie V.Grincevičių skaitomumas lenkia net svarbiausias valstybės naujienas.
Susidaro įspūdis, kad lietuviai susirgo tikra „whydotomanija“, primenančia „violetinę“ Garliavos psichozę.
Vaidoto sekėjai feisbuke (jų jau per 84 tūkstančius) krizena, kad tėvai tik dabar susivokė, jog paauglių karta turi savus pokštus ir įpročius internete.
M.Mikutavičius stebėjosi
Dainininkas M.Mikutavičius prisipažino apstulbęs dėl teisėsaugos veiksmų: „Tai gal kas nors išėjęs iš muziejaus su Šarūno Saukos pragaro paveikslais nužudys močiutę? Jei taip žiūrėsime į reikalą, daug kūrėjų Lietuvoje bus plakami rimbais ir kvočiami policijoje.
Nesuprantama, kodėl vieniems leidžiama, o kitiems ne. Kino filmuose ir spektakliuose yra baisesnių dalykų. Kodėl tada išskirtas šis vaikis su gitara?
Dabartinis kūrybos pasaulis kupinas nesąmonių, kvailiausių dalykų. Toks įspūdis, kad už pakarpos paėmė silpniausią ir kvailiausią. Todėl jis nusipelno užuojautos. Jaunas bičas, susidūręs su labai kategorišku pasauliu.
Aš „YouTube“ radau keleto radikalių muzikos grupių įrašus.
Viskas ten yra, niekas neištrinta, galima pasiklausyti dainų, raginančių nužudyti motiną ar išdulkinti savo šunį.
Jei būtume šalis su kitomis vertybėmis, būtų suprantama, kad kam nors nusuko ausį, nes tas elgiasi ne pagal kažkokius dvasingus reikalavimus. Bet mūsų Konstitucijoje lyg ir yra eilutė apie išraiškos teisę.“
Nemoka suvokti ironijos?
„Šiuo metu kažkas negerai su mūsų visuomene. Vyksta tokia užsitęsusi „jautrumo savaitė“, kai žmonės kimba prie bet ko. Vaidotas – tik vienas pavyzdžių.
Tas jo pokštas net nėra labai agresyvus. Buvo tokia „Radioshow“ daina „Vadas“, kurios tekste buvo raginama išsmaugti pederastus ir užmušti Seimo narius, bet tada visi suprato, kad čia juoda ironija, nekreipė tiek dėmesio.
O dėl to vaikino Lietuvoje vyksta masinis perreagavimas“, – stebėjosi komikas, Humoro klubo vadybininkas Paulius Ambrazevičius.
Paaugliai ir suaugusieji juokiasi iš skirtingų dalykų. Bet Pauliui atrodo keista, kad kažkas neįžvelgia „Šėtone, prašau“ absurdo. Būtent iš jo, pašnekovo nuomone, ir juokiasi Lietuvos moksleiviai.
„Tai, ką daro Vaidotas, nejuokinga. Tiesiog kaimietis daro humorą kaimiečiams. Nenusipelno sureikšminimo ar reakcijos.
Kartą su Humoro klubu diskutavome, nuo kelerių metų vaikai supranta ironiją. Šis pavyzdys rodo, kad kai kurie nesupranta ir užaugę.
Vis dėlto laisvoje šalyje žmogus privalo turėti teisę kurti net ir tokį nejuokingą š..., koks yra ši Vaidoto „daina“, – sakė P.Ambrazevičius.
Įžvelgia kartų konfliktą
„Elementarus kartų konfliktas. Vaikams, paaugliams tai – „bajeris“, telefone žiūrimas per pertraukas tarp pamokų.
Tas pat, kas anksčiau būdavo nupiešti negražų piešinuką ant mokyklos tualeto sienos.
O suaugusieji ieško prasmės ir grėsmių, stengiasi įžiūrėti problemą. Jie arba nesupranta situacijos, arba tiesiog jaučia didelį norą komentuoti, pasireikšti.
Šiaip žmonės dabar labai pikti ant kitų. Gal čia prieš euro įvedimą visi tokie nervingi“, – šypsodamasis kalbėjo muzikos apdovanojimų ceremonijos M.A.M.A. rengėjas, keleto populiarių atlikėjų vadybininkas Martynas Tyla.
Jis vis dėlto įžvelgė ir teigiamą skandalo pusę – galbūt suaugusieji pradės kreipti dėmesį, kad internete jų vaikai gali iki soties prisižiūrėti ir kur kas blogesnių dalykų.
„Turiu nepilnametę dukrą. Ji turbūt šio klipo nematė, nes kitaip tikrai būtų paklaususi, kas čia per dalykas.
Bet kompiuteryje kartais pamatau, kad dukra lankosi svetainėse, kuriose nenorėčiau, kad lankytųsi. Atsisėdu ir paaiškinu vaikui, kad tai yra negerai. Jei tėvai daugiau dėmesio skirs vaikams, Whydoto klipo nereikės bijoti“, – svarstė M.Tyla.
Pareigūnai persistengė
Vaikų linijos psichologės Jurgitos Smiltės Jasiulionės teigimu, šis kūrinys privertė visuomenę susimąstyti, kokia viešojoje erdvėje gali būti saviraiška: „Kur yra riba tarp muzikinio kūrinio bei saviraiškos ir neapykantos bei agresijos kurstymo? Dainą galima suprasti kaip ironišką, tačiau tekstas labai tiesmukiškas.
Nežinau, kaip iš tiesų paaugliai priima šią dainą, ar jie supranta, kad tokiu būdu autorius ironizuoja.
Kita vertus, ši daina išprovokavo stiprią visuomenės reakciją. Svarbu, kad valstybinės institucijos greitai reaguotų ir rodytų nepakantumą agresyviam, netoleranciją skatinančiam elgesiui.“
Tiesa, psichologei sunku vertinti, ar šiuo atveju reikėjo konfiskuoti kompiuterius.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra kur kas pavojingesnių situacijų, kai vaikui realiai gresia smurtas, sužalojimas ar psichologinis pažeminimas, ir reikia pareigūnų įsikišimo.
„Šįkart reakcija į dainą buvo pernelyg stipri ir nenormali. Noras pamokyti dainos autorių, manau, nėra susijęs su vaiko teisių gynimu.
Dainos autorius nepadarė nieko bloga. Norėdamas pasakyti savo nuomonę, jis pasirinko tik tam tikrą saviraiškos būdą.
Nežinau, kodėl daina tapo valstybės institucijų taikiniu. Taip reaguodami pareigūnai gali priminti tuos laikus, kai buvo varžoma laisvė reikšti nuomonę“, – kalbėjo J.Smiltė Jasiulionė.
Triukšmas – ir dėl V.Kudirkos „Tautiškos giesmės“
* Studijuoti dainų tekstus policijos pareigūnams teko ne pirmą kartą. 2012-ųjų birželį grupė feminisčių atliko performansą „Po Kudirka, arba Patriarchams paliepus, mums panorėjus“.
* Moterys buvo kaltinamos valstybinių simbolių paniekinimu. Už tai joms grėsė iki dvejų metų kalėjimo.
* Tuomet policija tyrė, ar performanso metu nebuvo išniekintas valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
* Policijos komisariate teko aiškintis poetei Ramunei Brunzaitei ir leidyklos „Kitos knygos“ redaktorei Airai Leonidovnai.
* Performanso sumanytoja tapytoja ir poetė Vilma Fiokla Kiurė įrodinėjo, kad feministės panaudojo XIX amžiuje sukurtą „Tautišką giesmę“, kuri dar nebuvo tapusi valstybės himnu. Jos teigimu, pasirodymo metu buvo naudojamas ne himnas, o V.Kudirkos tekstas su senovine gramatika.
* Po pusę metų trukusio tyrimo policija bylą nutraukė, nes moterų veiksmuose neįžvelgė nusikaltimo.
