„Praėjusią savaitę buvo NEAFC ir Europos Komisijos posėdis.
Komisija sakė žiūrėsim, ką daryti, bet kaip aš suprantu, ten
palikta patiems tvarkytis ir spręsti. Taip iki galo ir
neišsiaiškinom, kas žinojo, kas turėjo tas koordinates pranešti
ir kas nepranešė. Kapitonas pasiūlė, kad gal tą laivą reikėtų
ir palikti visai, jo atsisakyti ir nemokėti (užstato - BNS)“, -
BNS sakė V.Baltraitienė.
Anot jos, tiek EK, tiek NEAFC pasakė, kad nesikiš į „Jūros
vilko“ klausimo sprendimą.
„Europos Komisija pasakė, kad jie turbūt toliau nebesikiš į
tuos klausimus, sakė tarkitės su organizacija (NEAFC - BNS).
Organizacija pasakė, kad čia yra vieni santykiai tarp Norvegijos ir
Rusijos. Na, čia turbūt kai kurie ir politiniai dalykai. Vaizdas
toks, kad paliko patiems spręsti“, - kalbėjo žemės ūkio
ministrė.
Lapkričio pradžioje Lietuva naujajam žemės ūkio eurokomisarui
Karmenu Vella (Karmenui Velai) išsiuntė prašymą tarpininkauti
Lietuvai, kad NEAFC prisiimtų atsakomybę dėl susidariusios
situacijos, kai organizacija gavo informaciją apie išsiplėtusias
Rusijos ekonominės zonos ribas Barenco jūroje, tačiau neinformavo
Europos Sąjungos valstybių.
Anot ministerijos, dėl areštuoto laivo turėtų būti atsakinga
NEAFC, nes ji Lietuvai ir kitoms šalims laiku nepateikė informacijos
apie pasikeitusias Rusijos išskirtinės ekonominės zonos ribas jai
pasirašius dvišalį susitarimą dėl žvejybos su Norvegija.
Murmansko teismas yra paskyręs 36,6 mln. rublių (2,4 mln. litų)
užstatą už laivo paleidimą.
Apkaltinusi neteisėta krabų žvejyba, Rusija laivą „Jūros
vilkas“ sulaikė rugsėjo mėnesį. Laivas šiuo metu stovi
Murmansko uoste.
