Pusė (50,4 proc.) apklaustų respondentų Ebolos viruso epidemiją vertina kaip išpūstą reikalą. Kiek mažiau – 47,5 proc. respondentų teigė, kad situacija yra labai rimta.
Dauguma (73 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad dėl Ebolos viruso grėsmės pritartų draudimui Lietuvos piliečiams vykti į tas šalis, kuriose yra didžiausia grėsmė užsikrėsti šiuo mirtį sėjančiu virusu.
Tokiam draudimui nepritarė 24,9 proc. vyrų ir 14,8 proc. moterų.
43 proc. respondentų mano, kad Lietuva nėra tinkamai pasiruošusi kovai su Ebola, tuo tarpu 40 proc. apklaustųjų teigė, kad Lietuva tik iš dalies pasiruošusi. Statistiškai reikšmingai skyrėsi vyrų ir moterų nuomonės. 49,9 proc. moterų ir 35,8 proc. vyrų mano, kad Lietuva yra nepasiruošusi kovai su Ebola. Skirtingas amžiaus grupes atstovusių apklausos dalyvių nuomonės ženkliai išsiskyrė.
Daugiausia – 49,5 proc. respondentų, nurodžiusių, kad Lietuva yra iš dalies pasiruošusi kovai su Ebola, buvo 50-ies metų ir vyresni, mažiausiai – 28,8 proc. taip manančių respondentų yra 18-29 metų.
Vertinant, ar pakanka informacijos apie prevencines priemones prieš Ebolos virusą, respondentų nuomonės pasiskirstė panašiai: 36,2 proc. apklausos dalyvių teigė, kad informacijos jiems pakanka tik iš dalies, kiek mažiau tiriamųjų – 32,3 proc. teigė, kad informacijos pakanka, o 28,7 proc. mano, kad jos nepakanka. Daugiausia – 42,4 proc. respondentų, nurodžiusių, kad informacijos apie prevencines priemones prieš Ebolos virusą jiems pakanka, buvo 50-ies metų amžiaus ir vyresni.
Mažiausiai – 17,9 proc. respondentų, teigusių, kad informacijos jiems pakanka, buvo 18- 29 metų.
Bendrovė „Rinkos tyrimo centras“ apklausą vykdė per „Bell partners“ internetinį panelį.
Iš viso apklausoje dalyvavo 504 respondentai.
Naujausiais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kilus Ebolos protrūkiui nuo šios ligos mirė apie 4,8 tūkst. žmonių, užsikrėtusiųjų yra dar per 13 tūkst.
Viruso židiniai nustatyti aštuoniose Afrikos valstybėse, smarkiausiai nukentėjo Liberija, Gvinėja ir Siera Leonė.
Spalio 6 dieną Ebolos hemoraginės karštligės atvejis patvirtintas Ispanijoje slaugei, kuri dalyvavo gydant į Ispaniją repatrijuotą pacientą, sirgusį Ebola hemoragine karštlige ir rugsėjo 25 d. nuo jos mirusį. Tai pirmasis užsikrėtimo Ebola hemoragine karštlige atvejis Europoje.
Europos Komisija yra skyrusi lėšų vakcinų gamybai, karantino priemonėms, kurios taikomos Afrikos šalims.
Rugsėjo 30 d. buvo pranešta apie įvežtinį pavojingos infekcijos atvejį JAV. Asmuo atvyko iš Vakarų Afrikos į Dalasą. Išvykdamas iš Vakarų Afrikos neturėjo ligos simptomų, tačiau susirgo po 5 dienų po atvykimo į JAV ir spalio 8-ąją mirė. Nustatyti ir stebimi 48 su juo kontaktavę asmenys.
Spalio 12 dieną pranešta apie dar vieną antrinį užsikrėtimo atvejį JAV. Slaugė, kuri prižiūrėjo prieš tai minėtą ligonį, pajuto pirmuosius ligos simptomus ir buvo izoliuota. Atlikus laboratorinius tyrimus, jai patvirtinta Ebola hemoraginė karštligė.
