Tvarka – nesudėtinga
Į Vilniaus kolegiją mokytis gestų kalbos, studentė Ieva atvyko iš Alytaus. Praėjus vienam semestrui, kartu su trimis savo kursiokėmis ji nusprendė – daugiau gestų kalbos nebesimokys.
Tačiau tam, kad nutrauktum studijas, reikia išsiaiškinti, kokia yra tvarka. O ji paprasta – jei mokaisi valstybės finansuojamoje vietoje, mesti kolegiją gali po pirmo semestro, jeigu sesiją išsilaikai be skolų.
Tačiau galima mokytis ir visą pirmąjį kursą – jeigu nepatinka studijos, tereikia be skolų išsilaikyti ir antrąjį semestrą. Tada apie studijų nutraukimą pranešti raštu. Reikalingus dokumentus susitvarkyti būtina iki kito semestro pradžios.
Tai paprasta, bet dauguma studentų suklumpa lygioje vietoje. Ir ne tik studentai – pasirodo, kad teisės aktų neišmano ir atsakingi specialistai.
Gestų kalbos nebesimokyti nusprendusios studentės kreipėsi į Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto nuolatinių dieninių studijų skyriaus vedėją. Už tai atsakinga moteris pervertė šūsnį dokumentų ir studentams pasakė, kad jie gali nutraukti studijas nelaukdami pirmo kurso pabaigos, nelaikyti sesijos egzaminų ir nors tą pačią dieną nutraukti studijas.
Specialistė nebedirba
Antrame semestre studijavę pirmakursiai užpildė dokumentus dėl studijų nutraukimo. Tai nutiko gegužės 28 dieną. Tačiau prieš savaitę studentes pasiekė laiškai, kad jos valstybei skolingos per 3 tūkst. litų. Iš viso – per 12 tūkst. litų.
„Pas tą moterį merginos buvo nuėjusios gal penkis kartus. Studijų skyriaus vedėja pasakė, kokia tvarka, todėl jos taip ir elgėsi, kaip ji pasakė. Juk ne koridoriuje prabėgom paklausė, o į kabinetą ėjo ir konkrečiai klausė“, – pasakojo studentės Ievos tėvas Valdas Gelucevičius.
Įdomu tai, kad Vilniaus kolegijoje ta moteris, kuri merginoms išaiškino studijų nutraukimo tvarką, nebedirba. Ji išėjo į pensiją. Anot studentės tėvo, kolegija charakterizuoja buvusią specialistę kaip skrupulingą ir gerai dirbančią, tačiau akcentuoja ir tai, kad ji – jau nebe kolegijos darbuotoja.
„Tai kaip čia dabar yra? Kolegija rankas nusiplauna? Gal pagal įstatymo raidę ir teisingai yra, bet jeigu ji, kaip darbuotoja, klaidingai informuoja? Kolegija neturi jokios atsakomybės? Negali šitaip būti!“, – piktinosi V.Gelucevičius.
Ryžtingas tėvas surado ir studentą, kuris girdėjo, ką minėta vedėja kalbėjusi su jo kursiokėms.
„Kodėl už tai atsakingas žmogus mums nesakė, kad prašymus rašome per vėlai? Antrą pusmetį mes vis dar eidavome į paskaitas, nes nežinojome - reikės mokėti ar ne. Žiūrėjome įstatymus, kadangi nelabai supratome, nuėjome pas dieninių studijų skyriaus vedėją, kad galutinai išsiaiškintume. Ji atsivertusi popierius, kelis kartus pakartojo, kad mes galime išeiti iki sesijos pradžios“, – pasakojo studentė.
Bet vėliau paaiškėjo, kad jeigu jos būtų išsilaikiusios antro semestro egzaminus be skolų, būtų galėjusios nutraukti studijas ir už tai nemokėti.
„Taigi galėjome baigti semestrą ir išsilaikyti egzaminus. Juk nelogiška, jeigu žinodama, kad man teks mokėti, pasielgsiu priešingai. Nes koks tuomet tikslas išeiti prieš sesiją?“, – kalbėjo studentė.
Kaltas žmogiškasis faktorius
Valstybinio studijų fondo specialistė Milda Papinigienė šioje situacijoje įžvelgė paprastą teisinį neišprusimą. Jos nuomone, pasirašydamas studijų sutartį, studentas turėtų žinoti apie savo įsipareigojimus.
„Ne vedėja turi aiškinti teisės aktą... Aukštosios mokyklos konsultuoja daugeliu atvejų, bet žmogiškasis faktorius išlieka visur.
Taip, studentė yra nukentėjusi, nes pasitikėjo žmogumi, kuris jai atrodė autoritetas. Bet ji pati daugiau nepasigilino ir liko apgauta. Ta vedėja turbūt neturėjo to mintyje, bet konsultavo klaidingai“, – sakė M.Papinigienė.
Įstatyme parašyta – jeigu studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą, tuomet nereikia už mokslą grąžinti pinigų. M.Papinigienė paaiškino, kad studentai nutraukti studijas gali tuomet, kai yra išlaikę to semestro egzaminus ir jeigu neturi skolų.
Kreipiasi ne ten, kur reikia
„Studentai yra tokie žmonės, kurie neskaito absoliučiai nieko. Gali būti parašytos trys eilutės, tačiau vis tiek neperskaitys iki galo. Jie neskaito po kuo pasirašo ir dėl to labai dažnai nukenčia. Ir skaudžiai.
Norėdami išsiaiškinti, studentai kreipiasi ne ten kur reikia, universiteto darbuotojai bando padėti, galvodami, kad suteikia teisingą informaciją. „O teisės aktai, deja, nepasižymi labai dideliu aiškumu“, – sakė M.Papinigienė.
Kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė portalui lrytas.lt sakė, kad yra ruošiami oficialūs raštai Švietimo ir mokslo ministerijai – ten viskas ir bus paaiškinta.
„Studentai linkę nepasakyti visko savo tėvams, nes būna įvairių niuansų“, – komentavo dekanė Vaiva Juškienė.
