Išvykę žmonės galiausiai pasiekė Lietuvą, visiems nukentėjusiesiems siūloma rašyti pretenzijas ir tikėtis, kad bent dalis sumokėtų pinigų kada nors sugrįš į sąskaitas. Bet turizmo piramidžių kūrėjams ir toliau rankos paliktos laisvos.
Kitaip nei piramide pavadinti „Fresh Travel“ verslą tikriausiai sunku. Juk net pats įmonės direktorius G.Kerys neslėpė nusivylęs, kad žmonės, užuot mokėję pinigus jo kontorai, perka Kalėdų dovanas.
Vadinasi, šis verslas buvo viso labo kortų namelis: tikėkimės, kad naivūs klientai toliau plūs, o už jų suneštus litus galėsime kamšyti ankstesnes skyles.
O ką dar reiškia klasikinių aferistų perlams prilygstantis išaiškinimas, kad įmonė finansinių problemų neturėjo, tiesiog pristigo lėšų.
Vis dėlto versle kiekvienas elgiasi taip, kaip jam leidžiama. Tiek Valstybinis turizmo departamentas (VTD), tiek kitos kontroliuojančios institucijos metų metus nekreipė dėmesio ir, atrodo, iki šiol jo nekreipia į tokius vienadienius rinkos žaidėjus, pridarančius nuostolių tūkstančiams klientų.
Prisiminkime tą pačią prieš keturis mėnesius nugarmėjusią „Go Planet Travel“: po šios kompanijos bankroto tuometė VTD vadovė R.Balnienė išlėkė iš posto.
Laikinai departamento direktoriaus pareigas einantis J.Raguckas užvakar irgi tik skėsčiojo rankomis kalbėdamas apie „Fresh Travel“: „Tai ne bankrotas, tai rizikų nesuvaldymas. Kokių nors ženklų gal ir buvo galima justi, tačiau teisės aktai neįpareigoja riboti įmonės veiklos.“
Perkūno trenksmo ilgai laukti neteko: vakar prezidentė D.Grybauskaitė be užuolankų pareiškė, kad VTD nepasimokė iš ankstesnių klaidų, o šios įstaigos vadovų kompetencija kelia abejonių. Ūkio ministrui E.Gustui atvirai pabaksnota, kad visa departamento vadovybė turi būti pakeista.
Žinoma, tokios prezidentės kalbos nė iš tolo nekvepia nei demokratija, nei valdžių pasiskirstymu. Tačiau jau įsibėgėjo antroji D.Grybauskaitės kadencija, todėl užteko laiko priprasti.
Kita vertus, kad ir kokie būtų šalies vadovės pagrūmojimai, reikėtų sutikti, jog turizmo verslas Lietuvoje nėra tinkamai reguliuojamas ir prižiūrimas.
Juk turizmo organizatorių (tų, kurie skraidina ir apgyvendina klientus, o ne tik parduoda jiems kelialapius) Lietuvoje – vos keletas. Sunku patikėti, kad neįmanoma nuolat sekti jų finansinės padėties, stebėti, kaip vykdomi įsipareigojimai tiek turistams, tiek partneriams.
Negali nekelti nerimo ir tendencija, kad žlungančios bendrovės kaip įmanydamos stengiasi daugiau kelialapių parduoti per grupinio pirkimo portalus ir taiko sunkiai protu suvokiamas nuolaidas.
Šie portalai aiškina tik teikiantys reklamos paslaugas. Tik skirtumų tarp jų ir kelionių agentūrų, švelniai tariant, nelabai daug.
Galima paklausti kol kas dar neatleistų VTD pareigūnų, kiek teisės aktų pataisų jie parengė ar pasiūlė Seimui. Jei tai padarė, tačiau parlamentarai nepritarė, kodėl departamento vadovai gerokai anksčiau neskambino pavojaus varpais, kad turizmo rinka darosi nevaldoma?
Kita vertus, pakeisti įstatymus ne taip paprasta. Antai Seimo Ekonomikos komiteto vadovas R.Žemaitaitis pripažino, kad ketinimų sugriežtinti turizmo verslo reguliavimą būta, tačiau kai kurios agentūros, aktyviai talkinamos lobistų, šiuos gerus norus sužlugdė.
Tiktai kas tokiu atveju yra pats Seimas – negi lobistų užsakymų stalas?
Negalima teigti, kad turizmo operatorių ir agentūrų draudimas visiškai neveikia.
Ta pati „Fresh Travel“ buvo apsidraudusi 700 tūkst. litų suma. Tik ką ji reiškia, kai vien turistams iš Madeiros ir Egipto parskraidinti išleista 580 tūkst. litų. Likusius pinigus teks padalyti daugiau nei porai tūkstančių klientų. Po kiek jie gaus?
Vadinasi, draudimo sumos akivaizdžiai per menkos, kad būtų atlyginta visa galima žala. Ar būta užmojų, kad jos atitiktų realybę?
Kur tau! Vietoj to įsigaliojo iš esmės beprasmis reikalavimas draustis vietos turizmu užsiimančioms įmonėms, nors apie tokius draudimo produktus nelabai kas yra girdėjęs.
Galima apsidrausti nuo įvairių rizikų, bet nuo kvailumo nėra nei vaistų, nei draudimo. Sveiko proto žmogui pasiūlius savaitę poilsio su šūkiu „Viskas įskaičiuota“ Madeiroje ar kituose užsienio kurortuose už 999 litus, jis tik pasukiotų smilių ties smilkiniu.
Tokių kainų paprasčiausiai nebūna ir negali būti. Juk vien skrydis lėktuvu kainuotų pusę šios sumos, o rask dar penkių žvaigždučių viešbutį, kuriame visi valgiai ir gėrimai ištisą parą būtų nemokami už kokius 20 eurų.
Užtat patiklūs Lietuvos turistai šlavė ne keliones, o nuolaidas, kol suvokė įsigiję špygą ir galvos skausmą. Kirtis per kišenę – neblogas vaistas nuo jo.
Bet lengvatikių visada buvo ir bus. Kaip ir norinčiųjų juos apmauti. Todėl valstybė privalo užmauti pastariesiems apynasrį ir pagaliau pažaboti finansines piramides turizmo rinkoje.
