„Valstybinės kalbos apsauga ir puoselėjimas, mano
įsitikinimu, neturi būti tokie, kurių negalima būtų racionaliai
paaiškinti, dėl ko jie gali tapti tiesiog pajuokos objektais. Tikrai
nematau priežasčių, kodėl iškabos „Coffee Inn“,
„Swedbank“ turėtų būti suprantamos kaip grėsmė lietuvių
kalbai“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė
politikas.
Jis pabrėžė, kad Valstybinės kalbos įstatyme negalima palikti
dviprasmybių, kurios paskui gali trukdyti gyventojams mokytis
užsienio kalbų.
„Lygiai taip pat nemanau, kad rūpestis lietuvių kalba turėtų
kirstis su platesnėmis galimybėmis mums, lietuviams, mokytis visų
pirma anglų kalbos. Įstatyme siūlyčiau tikrai nepalikti
dviprasmybių ir siūlyčiau aiškiai nustatyti, kad kino filmai ar
televizijos laidos anglų kalba yra tik subtitruojamos,
nebedubliuojamos lietuvių kalba“, - teigė A.Kubilius.
Jis taip pat vylėsi sulauksiąs laiko, kai užsienio
investuotojai į valstybės institucijas Lietuvoje galės kreiptis
angliškai ir šia kalba gauti atsakymą. Pasak opozicijos lyderio,
vadinamoji verslo kalba leidžiama daugelyje Europos šalių.
„Jeigu mums rūpi ne tik tai, kad lietuviai kalbėtų bei
rašytų taisyklingai lietuviškai, kas, be abejo, darosi vis didesne
problema šiais moderniais internetiniais laikais, bet (...) ir tai,
kad jie čia gyventų ir dirbtų, čia turėtų gerų darbo vietų,
manau, kad tai yra toks pat svarbus rūpestis, mes turime galvoti apie
darbo vietų kūrimą čia, Lietuvoje, ir turime tomis darbo vietomis
pasirūpinti. Lietuvių kalba ir jos apsauga negali tapti kliūtimi
naujoms gerai apmokamoms darbo vietoms kurtis Lietuvoje, nepaisant to,
kas jas kuria - lietuvių verslininkai ar užsienio investuotojai“,
- akcentavo konservatorius.
Praėjusią savaitę Seimas ėmėsi svarstyti darbo grupės
siūlymą valstybinės lietuvių kalbos statusą įtvirtinti
konstituciniu įstatymu.
Šiuo metu lietuvių kalbos teisinis reglamentavimas apibrėžtas
paprastu įstatymu. Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad
jam priimti bei pakeisti reikia didesnio Seimo narių balsų
skaičiaus. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu
už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių - 71, o norint
pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip
trijų penktadalių visų Seimo narių balsų - 85.
Projekte numatoma, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose bei
išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose rašomi lietuviškais
rašmenimis, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Taip
pat, kad Lietuvos piliečiams vardai ir pavardės suteikiami ir
keičiami atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios formų
skirtumus, jeigu tie skirtumai yra tam tikros kalbos vardų ir
pavardžių gramatinė ypatybė.
Valstybinės kalbos įstatymo projekte taip pat numatoma, kad
teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
dokumentuose, registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių
teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos
vietovardžiai. Neoficialūs vietovardžiai viešuosiuose užrašuose
galėtų būti teikiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
Pagal projektą, Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų
pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų
nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir
paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
Taip pat projekte įrašyta, kad įstatymas nereglamentuoja
tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir
jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti
gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.
Šiuo metu valstybinės kalbos klausimus – apsaugą, vartojimą,
taisyklingumą, puoselėjimą – reglamentuoja Lietuvos valstybinės
kalbos įstatymas.
