Tai unikalus, JAV Silicio slėniui analogiškas projektas, leisiantis sutelkti mokslo ir verslo potencialą.
„Slėnis Kaune – ambicingas projektas, bet būtent tokio Lietuvai šiandien reikia. Noriu padėkoti visiems, išdrįsusiems įgyvendinti šią idėją. Prieš dešimtį metų ji siejo tiek kairiąsias, tiek ir dešiniąsias Vyriausybes“, – iškilmingo atidarymo metu kalbėjo KTU rektorius profesorius Petras Baršauskas, slėnį pavadinęs mokslo ir verslo sinergijos materealizavimo erdve.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius minėjo, jog šios mokslo šventovės atidarymas – istorinis įvykis ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.
Atvyko ir ES komisaras
„Didžiuojuosi ir ypač džiaugiuosi. Atidaromas ne pastatas, bet integruotas mokslo, studijų ir verslo potencialas. Mokslinės minties komercializavimo produktas, nuo idėjos iki įmonės įkūrimo“, – spaudos konferencijos metu sakė KTU rektorius P.Baršauskas.
Pasak ministro pirmininko A.Butkevičiaus, šio projekto įgyvendinimas parodė, jog lietuviai – ambicingi žmonės. Pasak A.Butkevičiaus, slėnis ne tik duos didžiulės naudos bendradarbiaujant mokslo ir verslo atstovams, bet padės populiarinti technologines specialybes.
Į atidarymo iškilmes atvykęs Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslo reikalų komisaras Carlosas Moedas džiaugėsi, jog Lietuva sparčiai žengia mokslo ir inovacijų keliu.
„Tai mano, kaip ES komisaro, pirmasis vizitas. Džiaugiuosi, kad šis vizitas – į jūsų šalį. Labai vertinu Lietuvos žmonių pastangas, tai, kaip jie eina šiuo keliu. Ši mokslo pažanga padės Europos žmonių gerovei, sukurti naujus produktus, gauti geresnius atlyginimus ir galų gale – geriau gyventi. Todėl manau, jog Lietuva – labai teisingame kelyje“, – džiaugėsi ES mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslo reikalų komisaras C.Moedas.
Iškilmes vainikuos tarptautinė konferencija
KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Mokslinių tyrimų erdvių plotas siekia tūkst. kv. metrų plotą, 3,5 tūkst. kv. metrų skirta verslui. Projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln. litų.
Šiandien vykstančiame KTU „Santakos“ slėnio atidaryme svečiai pakviesti į pirmąjį renginį – tarptautinę konferenciją „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“.
Į konferenciją užsiregistravo per 700 mokslo, verslo ir valdžios atstovų, laukiama nemažai svečių iš užsienio šalių. Pagrindiniai pranešėjai konferencijoje – Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslo reikalų komisaras Carlosas Moedas, Ilinojaus technologijų instituto direktorius Davidas E.Bakeris ir KTU mokslo prorektorė profesorė Asta Pundzienė.
Tarsi Silicio slėnis
Atidarymo renginių metu visiems norintiems bus suteikta išskirtinė galimybė apsilankyti mokslinėse laboratorijose, pabendrauti su jose dirbančiais mokslininkais. Visi norintieji turės galimybę iš arčiau susipažinti su tyrėjų ir jaunojo verslo atstovų veikla, duris atvers Technologinio verslo inkubatorius, „Santakos“ slėnio dalis.
„Naujajame KTU „Santakos“ slėnio pastate sutelktas KTU mokslo potencialas, greta dirba ir verslas. Jau šiandien atliekami bendri tyrimai, priimami užsakymai. „Santakos“ slėnis yra tarsi Kauno regiono Silicio slėnis, vienijantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Lietuvos energetikos institutą ir Kauno technologijos universitetą“, – sako KTU mokslo prorektorė A.Pundzienė.
KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje sutelktas ypač perspektyvių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – sričių mokslo ir studijų potencialas. Greta inkubatoriaus kuriasi glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės.
KTU „Santakos“ slėnyje bus galima atlikti biomedicinos, biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės inžinerijos technologijų tyrimus.
Naujose patalpose įsikurs KTU Medžiagų mokslo institutas, profesoriaus K. Baršausko ultragarso mokslo institutas ir kiti tyrimų centrai, kuriuose bus visos sąlygos atlikti pasaulinio lygio taikomuosius mokslinius tyrimus.
Kuria branduolinės energetikos technologijas
Slėnyje įsikūrusiame KTU prof. K.Baršausko ultragarso mokslo institute jau verda intensyvus darbas, kuriamos sudėtingos bei unikalios technologijos.
KTU ultragarso mokslo tyrėjai bendradarbiauja su Belgijos atominių tyrimų centru kurdami atominio reaktoriaus vidaus stebėsenos technologijas. Keleto milijono litų apimties projekto metu buvo skurtos unikalios pasaulyje technologijos.
„Belgai sukūrė naujo tipo atominį reaktorių, kuris, gamindamas elektros energiją, kartu naikina ir radioaktyviąsias šiukšles, susidarančias reaktoriaus viduje. Reaktorius aušinamas skystuoju metalu, kuris yra nelaidus nei optiniams spinduliams, nei elektromagnetinėms bangoms. Tokia aplinka kenksminga daugeliui medžiagų dėl didelio slėgio, temperatūros bei cheminio aktyvumo.
Mūsų užduotis buvo sukurti technologiją, kuri leistų tiksliai matyti, kas vyksta reaktoriaus viduje, sukurti, pagaminti ir išbandyti ultragarsinius keitiklius, kurie dirbtų kenksmingoje aplinkoje“, – pasakojo instituto vadovas profesorius Rymantas Jonas Kažys.
Daugiau nei dešimtmetį trukusio bendradarbiavimo rezultatas – visiškai naujos žinios ir technologijos. Šiuo metu rengiamas bendras KTU ir Belgijos atominių tyrimų centro patentas intelektinei nuosavybei apsaugoti.
Laboratorijoms – specialios konstrukcijos
Pasak „Santakos“ kompleksą stačiusios bendrovės „LitCon” direktoriaus Lino Piliponio, šis projektas buvo ypač sudėtingas, reikalingas patirties ir nekasdienių strateginių sprendimų.
Didžiausiu iššūkiu tapo pastato fasadai, kuriuose yra konstrukciniu požiūriu sudėtingų elementų.
Vienas jų – struktūrinis didžiulių stiklo lakštų įstiklinimas. Pagal projektinį sprendimą juos reikėjo montuoti įstrižai su tiksliu 5 laipsnių pasvirimu.
Šis projektas išsiskiria dėl didelės įspūdingos 20 metrų konsolinės dalies.
Statinio fasadui panaudotos surenkamosios 12 kvadratinių metrų ploto grafinio betono plokštės. Jas montuoti taip pat buvo sudėtinga, tačiau darbas sėkmingai baigtas.
Centro laboratorijose bus naudojama pati šiuolaikiškiausia įranga, kuriai teko pritaikyti ir specialias pastatą laikančias konstrukcijas. Nemažu iššūkiu statybininkams tapo laboratoriniams tyrimams naudojamų baseinų ir ypač pavojingų medžiagų saugyklos įrengimas. Ši pastato rūsyje įrengta taip, kad galėtų atlaikyti ir didžiausius kataklizmus.
Statant „Santakos“ slėnio kompleksą suprojektuoti ir įrengti antivibraciniai pamatai patalpoms, kuriose veiks aplinkos vibracijai itin jautri mokslinė įranga.
