Štai ir vėl apsisuko ratas, po palyginti ramios atkarpos atėjo laikas jiems dar ką nors nuveikti. Todėl – timpt už vadžių, vėl iš pradžių.
Konservatoriams žūtbūt reikia, kad žiniasklaidą reguliuotų ir Dievo tarnai. O kaip kitaip – juk Marijos žemė, ir dar įvairiomis sutartimis su Šventuoju Sostu susaistyta. Seime jau buvo atmestas J.Razmos siūlymas į žurnalistų etikos vertintojus skirti ir Katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos atstovą. Tačiau po pirmosios nesėkmės dešinieji pabandė iš naujo.
Antrasis bandymas nuo pirmojo skyrėsi nebent dvasios polėkiu. Keli dešiniuoju pusrutuliu mąstantys Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai kolegoms per svarstymus mestelėjo svarių argumentų. Buvo priminta Lietuvos Respublikos sutartis su Šventuoju Sostu dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. Taip pat Vatikano II Susirinkimo dokumentai ir Kanonų teisės normos.
Nepadėjo nei kanonai, nei normos. Apynasrio movėjai patys susimovė, kaip jau yra nutikę ne kartą ir ne du.
Padailintas pasiūlymas, įrašant į žiniasklaidos prievaizdų sąrašus dar ir psichiatrus bei žmogaus teisių žinovus, vakar buvo atmestas. Žiniasklaida bus prižiūrima be šių stebėtojų, kaip tai ir daroma visose pažangiose šalyse.
J.Razmai, V.Stundžiui, A.Patackui ir kompanijai belieka nuryti karčią pralaimėjimo piliulę ir laukti naujo šanso pykštelėti tuščiais šoviniais. Arba suremti pečius su kitos politinės pakraipos, bet iš esmės to paties mąstymo bendražygiu K.Komskiu.
Šis Seimo narys irgi turi idėjų, kaip būtų galima sureguliuoti Lietuvos žurnalistų darbą.
Visa tai – jau girdėta. Jau nesyk mėginta ir nusvilta. Kadaise net „Seimo vedėjas“ A.Valinskas pasistengė, kad žurnalistai parlamente galėtų dirbti pagal drakonišką tvarką.
Tiesa, šie potvarkiai po poros mėnesių buvo atšaukti, o pats reformatorius prarado aukštą postą.
Tik viena neaišku – kodėl tas noras iškasti duobę kitam vis užgožia sveiką protą?
