„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7“ apžvelgė svarbiausius įvykius Lietuvoje ir aiškinosi ar nepartinių skyrimai į aukštus postus reiškia „Tvarka ir teisingumas“ ir „Darbo partijos“ saulėlydį, o reportaže apie dvigubą pilietybę savo istorijomis dalinosi žymūs sportininkai.
S.Skvernelis - netikėtas pasirinkimas
Generalinis policijos komisaras S.Skvernelis. Akivaizdu, šis kandidatas tikrai ne iš gero „Tvarkos ir teisingumo“ partijos gyvenimo. Jį pasirinko prezidentūra su premjeru, o ne geriausias dienas išgyvenančiam Rolandui Paksui beliko pritarti.
Tokia karikatūriška ministrų skyrimo tvarka jau tampa sistema. Ne per seniausiai, netikėtai lyg tūzas pokerio partijoje ištrauktas buvo ir energetikos ministras Rokas Masiulis. Tada nustebo net patys ministrą rinktis turėję „darbiečiai“.
Apžvalgininkai negailestingi – tai akivaizdus ženklas, kad šios partijos nebeturi didelės įtakos politiniame gyvenime, o socialdemokratų vadams su prezidentūra puikiai sekasi jas stumti vis toliau ir toliau nuo valdžios puodo.
„Tvarkos ir teisingumo“ nariui Andriui Mazuroniui ši savaitė švelniai tariant buvo nesėkminga. Galėjo, ir norėjo tapti naujuoju vidaus reikalų ministru, užtarė tėvas, partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, būta ženklų ir iš Prezidentūros, ir iš Vyriausybės, kad jo kandidatūrai būtų pritarta, tačiau vietoj įtakingos kėdės – partijos pirmininko spyris.
Būtent R.Paksas pasipriešino, kad jaunajam A.Mazuroniui atitektų svarbus postas – konfliktas tarp Mazuronių ir Pakso partijoje toks gilus, kad geriau ministeriją atidavė į visiškai su partija nesusijusio žmogaus rankas.
„Labai aiškiai matome, kad atsirado viešai nematoma jėga, kuri atrinkinėja aukščiausius vadovus, kurie neturi nieko bendro su sistema. Man regis kad prieš prezidento rinkimus, įvyko susitarimas tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, arba prezidentės ir socialdemokratų grietinėlės, jog prezidentė neliečia valdančiųjų, mainais, gali parinkti ministrus, kokius jiems patinka“, – sakė žurnalo „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
Bėdos dėl pilietybės - sporte ne naujiena
Trukt už vadžių vėl iš pradžių – šią savaitę Lietuvoje vėl užvirė ginčai dėl dvigubos pilietybės. Tiesa, šįkart ne dėl norimų natūralizuoti užsieniečių, kaip buvo nuvylusios Isabellos Tobias atveju, bet dėl savų.
Kai paaiškėjo, kad Amerikai prisiekęs Žydrūnas Ilgauskas neteks Lietuvos pilietybės, politikai pabudo tarsi pirmą kartą išgirdę apie šią problemą. Prezidentūra per naktį surengė įstatymo pataisas, numatančias išimtis daug pasiekusiems lietuviams gauti dvigubą pilietybę.
Tokių, nukentėjusių dėl griežto pilietybės įstatymo ne vienas – dviratininkė Diana Žiliūtė dėl Lietuvos pilietybės išliejo ne vieną ašarą, o ledo ritulininkas Arūnas Aleinikovas negalėjo žaisti Lietuvos rinktinėje.
„Aš esu lietuvė, ja buvau ir būsiu, niekada neatstovavau Italijos rinktinei, net idėja į galvą nešovė, kad norėčiau tapti kitos šalies piliete, nes jų rinktinė trigubai daugiau pinigų galėtų pasiūlyti, aš esu Lietuvos pilietė, esu lietuvė“, – sakė buvusi dviratininkė D.Žiliūtė.
Garsiausias Lietuvos dviratininkes treniruojantis Valerijus Konovalovas, sako, kad panašioje situacijoje atsiduria daug dviratininkų, kurie baigę profesionalią karjerą dirbti išvyksta į šalis, kur ši sporto šaka yra stipri, čia sukuria šeimas, įsitvirtina.
Pilietybės įstatymas itin sugriežtintas 2010 m., kai prezidentė vetavo dvigubą pilietybę plačiau įteisinantį turėjusį įstatymą. Pagal dabar galiojantį įstatymą, dvi pilietybes gali turėti tik asmenys emigravę iki 1990-ųjų, taip pat jų palikuonys.
Daugiau šiomis temomis - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“, kuri rodoma sekmadienį, 21 val. 30 minučių.
