Valstybės įmonėje „Regitra“ įsidarbinusi moteris jau spėjo duoti interviu žiniasklaidai.
Kalbėdama su „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistais, moteris kiek nustebino savo iškalba. Nežinia, ar dėl jaudulio, ar kitų priežasčių, buvusiai ministro patarėjai sunkiai sekėsi suregzti rišlius sakinius.
„Kadangi aš planavau jau iš ministerijos iš tų pareigų labai seniai trauktis, nes vis dėlto yra šeima, yra ta prasme sūnus ir kaip pasakyti, normalu, kad aš ieškojau to darbo ir ta prasme vis garsiau užsimindavau, nu kaip užsimindavau apie pasitraukimą iš tų pareigų, tai man pasiūlė pabandyti ta prasme, nu kaip pasakyti, kodėl gi nesutikti, plius Kaune reikėjo, kad tokio žmogaus būtų tai, tikau“, - aiškino I.Rumševičienė.
O kas pasiūlė dirbti šioje įmonėje? „Ta prasme, su generaliniu mes šnekėjom“, - sakė ji.
Interviu su buvusia ministro patarėja - apačioje.
Sukurtos naujos pareigos
„Regitros“ Kauno filialo viršininkas Danielius Raišys dar spalio 3-iąją gavo šios įmonės generalinio direktoriaus Daliaus Prevelio įsakymą.
Jame parašyta, kad nuo spalio 13 dienos I.Rumševičienė skiriama dirbti vyresniąja klientų aptarnavimo metodikos specialiste.
D.Prevelis įsakymą dėl šios moters priėmimo į darbą pasirašė, kai ji dar dirbo ministerijoje. Tokių pareigų, kokios buvo sukurtos šiai specialistei, iki tol nebuvo nei Kauno filiale, nei kituose „Regitros“ padaliniuose Lietuvoje.
„Lietuvos ryto“ žurnalistai šią savaitę rado I.Rumševičienę jos naujoje darbo vietoje. Vyresnioji klientų aptarnavimo metodikos specialistė pasiguodė, kad ją skaudina gandai apie jos ir D.Barakausko santykius.
Kas ir kodėl skleidžia tokius gandus, lipdo jai meilužės etiketę, moteris teigė nesuvokianti: „Gal kažkas pyko, kad ministerijoje užėmiau patarėjos postą?“
Bandydama ieškoti priežasčių moteris paminėjo ir esą visuomenėje vyraujančią nuomonę: „Kai šalia pagyvenusio vyro yra jauna moteris, kiti ima prisigalvoti visokių dalykų.
Kita vertus, aš ministerijoje buvau ne valstybės tarnautoja, kuri į darbą atvyksta 8 valandą ryto ir išeina iš jo 17 valandą.
Mes, politinio pasitikėjimo tarnautojai, darbe būdavome 7 valandą ryto ir užtrukdavome jame tiek, kiek reikėdavo. Gal tas artumas kai kam ir sukėlė įvairių minčių.“
