Autorius: „Arka kitur stovėti negali“
„Krantinės arkos“ autorius teigė neturintis jokios informacijos apie siūlymus iškelti skulptūrą iš miesto centro. Apie tai, kur, jo nuomone, skulptūrą būtų galima perkelti, jei vis dėlto būtų nuspręsta ją iškeldinti iš Neries pakrantės, V. Urbanavičius sakė: „Neįsivaizduoju. Tai savivaldybės nuosavybė, o jei būtų iškelta skulptūra, tai nežinau, kur ji būtų padėta. Mano turimos autorinės teisės leidžia spręsti, ar skulptūra gali kur nors kitur stovėti. Mano nuomone, kitur – negali.“
Autorius teigia jokių pokalbių ir derinimo su juo šiuo klausimu nebūta.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad neretai jo meno kūrinys užkliūva vandalams, pašnekovas sakė: „Daug objektų visame mieste sulaukia tokio pat dėmesio. Tikrai nemanau, kad mano darbas nuo to nukenčia. Darbas didelis, tad vandalai pasiekia tik nedidelę jo dalį.“
Kada už iliustracijas reikia susimokėti?
Asociacijos LATGA Menų skyriaus Vizualinių menų poskyrio vadovė Gabrielė Naprušienė patvirtino, kad „Krantinės arkos“ autorius V. Urbanavičius sulaukia ir tam tikro procento autoriaus teisių mokesčio už kūrinio atvaizdavimą ar kitokį panaudojimą.
Paprašyta paaiškinti, kada toks mokestis taikomas iliustruojant publikacijas spaudoje „Krantinės arkos“ nuotraukomis, pašnekovė sakė: „Jei tai bus iliustracija įvykio, kuris šiuo metu įvyko, ar informacija, kad skulptūra pašalinama, tuomet šio mokesčio mokėti nereikės, nes įstatymas numato, kad apie aktualius įvykius visuomenę galima informuoti iliustruojant kokiu nors būdu atgamintu kūriniu.“
G.Naprušienės teigimu, jei publikacija yra daugiau pasvarstymas, ar reikia skulptūrą šalinti iš pakrantės, ar ši turėtų ten likti, o tekstas iliustruojamas fotografija, tokiu atveju už kūrinio atvaizdo panaudojimą turėtų būti mokama ir jo autoriui.
„Jei bus nufotografuota visa krantinė, matysis Gedimino pilis, o pati skulptūra užims tik nedidelę dalį bendro vaizdo ir nebus pagrindinis elementas, tai nebus traktuojama kaip kūrinio panaudojimas. Bet jei nufotografuota tik arka ir publikacija išskirtinai apie tai, tuomet autoriui mokėti privalu“, – sakė G. Naprušienė.
Skundų sulaukiama kasdien
Iš tiesų ne taip lengva susigaudyti, kokia informacija šiuo atveju yra tokia svarbi, kad mokestis už kūrinių atvaizdavimą nebūtų taikomas. „Iš principo informacija galima laikyti viską. Net ir eilėraštį išspausdinus laikraštyje galima sakyti, kad tai informacija apie tai, kokius eilėraščius kūrė poetas ar kaip jis matė pasaulį, Vilnių ar dar ką nors. Šiuo atveju kalbame apie informaciją siaurąja prasme. Pavyzdžiui, parodos atidarymas, pastatyta skulptūra.“
Jei, tarkime, sulaukėte svečių iš kito miesto ir išėjote su jais pasivaikščioti Neries krantine, tai jūsų bičiulių šeimos nuotrauka nebus apmokestinta: „Tokią nuotrauką galite turėti albume, juk tai jūsų asmeninėms reikmėms“, – tikino specialistė.
Autoriai ir kūrėjai labai aktyviai kreipiasi į asociaciją LATGA dėl jų autorinių kūrinių neteisėto panaudojimo. „Įvairių skundų sulaukiame kasdien. Menininkai juk tai daro ne dėl autorinio atlyginimo, kuris, atvirai kalbant, visada yra labai mažas. Dažniausiai autoriai kreipiasi dėl to, kad nenurodoma jų autorystė, ir tai juos labai žeidžia“, – sakė G. Naprušienė.
Mokami autoriaus teisių mokesčiai
2009-aisiais Vilnius buvo tapęs Europos kultūros sostine ir papuošė krantinę nauja skulptūra, kuri buvo pastatyta dar prieš sostinei perimant šį garbingą titulą. Tiesa, nors miesto savivaldybė autoriui už šį kūrinį sumokėjo, pagal galiojančius įstatymus dar 70 metų kūrėjas gali gauti procentą autoriaus teisių mokesčio.
„Kai dramaturgas parašo pjesę ir paskui pagal ją statomas spektaklis, tai juk dramaturgas gauna pinigus ir paskui dar jam mokamas procentas nuo parduotų bilietų. Čia situacija tokia pati – skulptūra stovi, ja galite grožėtis, už jos sukūrimą yra sumokėta, bet jei kažkas naudoja kūrinio atvaizdą komerciniais tikslais, atvaizdą publikuoja leidiniuose ir knygose, tuomet būtinas autoriaus leidimas ir reikia mokėti įstatymo numatomą mokestį", – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, V.Urbanavičiaus atveju šį mokestį moka vadovėlių, kuriuose atvaizduotas kūrinys, leidėjai, televizijos ir pan. „Mano žiniomis, ši skulptūra buvo nufilmuota net muzikiniame klipe, kur ji naudojama kaip scenografija“, – kalbėjo Vizualinių menų poskyrio vadovė.
Ant arkos pakabino sūpynes
Pašnekovė prisiminė atvejį, kai neatsiklausus autoriaus ant skulptūros atsirado sūpynės, kurių nukabinimas sukėlė nemažai rūpesčių.
„Į mus kreipėsi „Krantinės arkos“ autorius, kai ant skulptūros vieną rytą atsirado sūpynės. Juk skulptūra yra meno kūrinys – vieniems patinka, kitiems ne, bet įstatymas numato, kad niekas neturi teisės keisti kūrinio, tik pats jo autorius. V. Urbanavičius taip pat nerimavo, jog skulptūra buvo projektuojama nenumatant, kad kada nors ant jos bus kabinamos sūpynės, tad tokie dalykai gali būti net pavojingi gyvybei", – pasakojo G.Naprušienė.
Dėl sūpynių nukabinimo buvo kreiptasi į miesto savivaldybę, mat pasirodė, kad naktį kažkam jas pakabinti permetus virves per pačia skulptūrą buvo lengviau, nei nukabinti dieną.
„Tik per socialinį tinklą radau Anoniminį sūpynių fondą ir perspėjau juos apie pažeidimą. Dažnai su meno kūriniais elgiamasi negalvojant, kad tai kūrinys, kurį sukūrė autorius“, – kalbėjo Vizualinių menų poskyrio vadovė.
