„Kandidatus į merus keliančios partijos artėjant rinkimus žada Vilniui padėti ištraukti miestą iš skolų. Tačiau praeina rinkimai, ir pažadai užmirštami. Man keistai skamba tariamų Vilniaus gelbėtojų kalbos, tų pačių gelbėtojų, buvusių ministrų, parlamentarų ir kitų, įstūmusių Vilnių į sunkią padėtį tais laikais, kai jie vadovavo valstybei“, – sakė A.Zuokas.
Kaip jau įprasta, pagrindine Vilniaus prasiskolinimo priežastimi jis vadino ydingą, sostinei neparankią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymo tvarką.
A.Zuokas pabrėžė, jog šiandien, ketvirtadienį, Seime bus svarstomas įstatymas dėl GPM paskirstymo tvarkos pakeitimo.
„Tikėkimės, bus priimtas Vilniui palankus sprendimas. Ir anksčiau buvo siūloma didinti sostinės reikmėms paliekamą GPM dalį.
Tačiau apie Vilniaus gelbėjimą dabar daug kalbantys Seimo nariai anuomet balsuodavo prieš arba susilaikydavo“, - priminė A.Zuokas.
Po to meras aiškino, kaip užaugo Vilniaus skolų kupra.
Pavyzdžiui, 2013-siais vilniečiai į valstybės biudžetą įnešė apie 2 mlrd. Lt, bet centrinė valdžia miesto reikmėms paliko tik 337 mln.Lt – taigi tik 18 proc.
A.Zuokas aiškino, kaip Vilnių prislėgė milijardą litų perkopusi skolų našta.
„Pati savaime skola nėra blogai, tik svarbu skolintų pinigų nepravalgyti, o investuoti į ateitį“, - teigė sostinės meras.
Paskaičiavus matyti, jog vilniečiams lieka mažiau lėšų tvarkyti savo miestą nei kauniečiams, o Lietuva į savo sostinę linkusi investuoti dukart mažiau, nei Latvija – į Rygą, Estija – į Taliną.
A.Zuokas tačiau pabrėžė, kad Vilnius, kaip sostinė, ir toliau liks miestas-donoras.
„Mes, vilniečiai, ir toliau būsime šalies ekonomikos garvežys. Vilnius išlieka pagrindinis miestas, stabdantis emigraciją iš Lietuvos. Tikimės, kad politikai ras valios grąžinti vilniečiams jų pinigus, kuriuos iš jų atėmė ankstesnės Vyriausybės. Per krizę jos skolinosi ne tik iš bankų, bet ir iš Vilniaus, todėl laikas grąžinti skolas savivaldai“, - tvirtino Vilniaus miesto meras.
Statistika rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojams tenka aptarnauti maždaug pusantro karto daugiau miesto gyventojų, Švietimo padaliniams – mokinių ir mokytojų. Sostinės viešasis transportas perveža daugiausiai keleivių (nuo 10 iki 13 mln. keleivių per mėnesį), skaičiuojant vienam miesto gyventojui autobusai yra pilnesni, o pajamos už bilietus – didžiausios, ir tuo pačiu privalome mokėti didžiausias kompensacijas. Nors lėšų nepakanka, Vilnius sugeba efektyviai tvarkyti gatves.
Maža to, Vilniaus miestui Seimas skiria mažiausią biudžetą skaičiuojant vienam miesto gyventojui (1249 Lt tenka vilniečiui, 1472,5 Lt – kauniečiui, 1347 Lt – Klaipėdos gyventojui), sostinė priversta nuolat investuoti į infrastruktūrą. Vien 2004–2011 metais Vilnius šiam tikslui skyrė 400 mln. litų, o iš valstybės sulaukė tik 59 mln. litų. Būtent investicijos į projektus, kurie finansuojami kartu su Europos Sąjungos lėšomis, sudaro apie pusę visų sostinės skolų.
Ankstesnės vyriausybės visada žinojo, kad Vilniui skiriama mažiau pinigų, nei yra realios miesto išlaidos.
„Dar 2011 metais Finansų ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo Savivaldybės, ministerijos ir bankų kreditorių atstovai. Jau tuo metu buvo aišku ir pripažinta, kad nuo 2012 metų būtina padidinti sostinėje paliekamą surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dalį iki 60 proc., tačiau gaila, kad geri norai liko politiniais pažadais“, – sakė Vilniaus miesto tarybos narys, Socialdemokratų frakcijos vadovas Vytautas Milėnas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija išanalizavo biudžeto planavimą Lietuvoje. Pasak jos, ankstesnės vyriausybės sprendė savo finansines problemas neskirdama reikiamo biudžeto savivaldybėms, ir toks sprendimas lėmė esminį savivaldybių įsiskolinimų didėjimą. Todėl dabar politikai turi rasti galimybių grąžinti šią skolą.
