„Manydami, kad priimtos pataisos prieštarauja ES reglamentui,
mes kreipėmės į Europos Komisiją. Po susitikimo su jos atstovais
esame nusiteikę optimistiškai. Jų pačių siūlymu išsiuntėme
Komisijai oficialų skundą”, – pranešime sakė organizacijos
vadovė Brigita Kymantaitė.
Organizacijos atstovai spalį Briuselyje susitiko su EK sveikatos
ir vartotojų reikalų generalinio direktorato atstovais.
Anot jos, ES Tarybos reglamentas dėl žudomų gyvūnų apsaugos
draudžia skersti neapsvaigintus gyvulius, o išimtys taikomos tik
tais atvejais, kai siekiama patenkinti tokios mėsos poreikį ES
gyvenantiems žydams ir musulmonams. Tačiau Lietuva įstatymo
pataisomis siekia mėsą eksportuoti į kitas, ne ES valstybes.
Organizacijos vadovė BNS teigė, kad neatmetama galimybė
kreiptis ir ES Teisingumo Teismą.
„Tai priklausys nuo to, kokį atsakymą duos EK, tačiau jeigu
tai bus rekomendacinio ar aiškinamojo pobūdžio, kreipsimės į
teismą, kad šis priimtų galutinį sprendimą“, - BNS teigė
B.Kymantaitė.
B.Kymantaitė BNS sakė nežinanti, kada EK išnagrinės
organizacijos skundą: „Sunku pasakyti, kiek užtruks skundo
nagrinėjimas, tačiau mes tikimės, kad dar šiemet“.
Pasak jos, organizacija praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į
EK dėl reglamentų išaiškinimo, tuomet Komisija atsakė per
maždaug du mėnesius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasirašiusi pataisas, teigė,
kad jos neprieštarauja ES teisės normoms, o panašios nuostatos
dabar taikomos Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje,
Vokietijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Estijoje, Čekijoje, Bulgarijoje.
Pataisų autoriai teigė, kad ritualinio skerdimo įteisinimas
tapo dar aktualesnis, Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus ir
žemės ūkio produkciją iš ES.
ES reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia
gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo
metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų
nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos
atliekant religines apeigas.
