Abejoja diagnoze
Moters teigimu, šiuo metu jos dukra nevaikšto, negali savarankiškai ryti, nekalba, ją kankina traukuliai ir aukšta temperatūra.
„Medikai pasakė, kad niekuo negali padėti ir dabar viskas Dievo valioje. Man vis tiek kyla dvejonių, ar tikrai ši diagnozė teisinga, juk paprastai šia liga dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys. Žinau du atvejus Lietuvoje, kai sirgusieji buvo gerokai vyresni už mano dukrą.
Ar tikrai ši liga teisingai diagnozuota, jei teigiama, kad Lietuvoje užfiksuoti iš viso penki atvejai, tiek pat jų ir Ispanijoje. Taigi lyginant abi šalis kyla klausimų, ar viskas taip ir yra?“ – klausė pašnekovė ir pridūrė, kad vos nustačius diagnozę, pasiūlyta dukrą pasiimti iš Santariškių ir susirasti kitą vietą jos slaugai.
„Juk tokia liga sergančiam žmogui reikalinga neurologo priežiūra, vien tik slaugos darbuotojų pagalbos nepakanka“, – kalbėjo I.Baluškaitė.
Motiną įskaudino medikų elgesys
Pašnekovė pasakojo, kad ją itin suglumino ir kai kurių medikų elgesys: „Įsivaizduokite, jog į palatą ateina profesorius, kurį lydi būrys studentų, jis nutraukia antklodę ir sako: „Pakelk koją.“ Nevaikštantis žmogus juk būna su sauskelnėmis, tuomet dukra buvo sąmoninga, žiūriu į jos dideles išsigandusias akis ir galvoju, koks šios įstaigos personalo požiūris į žmogų.“
Šiuo metu moteris slaugoma Šv.Roko ligoninėje ir, pacientės motinos teigimu, nors akivaizdu, kad slaugos įstaigoms trūksta personalo, pati atmosfera ir sąlygos geros.
„Suprantu, kad mano dukros atveju nieko padaryti jau negalima, bet juk ji ne pirma ir tikrai ne paskutinė, tad noriu atkreipti žmonių dėmesį į tai, kad ši liga itin klastinga“, - kalbėjo ligonės mama.
Medikas: „Amžius – ne rodiklis“
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas Valmantas Budrys, komentuodamas faktą, jog artimuosius stebina tai, kad minėta liga galimai susirgo 45 metų moteris, sakė: „Amžius nėra pagrindinis rodiklis. Šiuo atveju pacientės amžius yra gana jaunas, bet tai nieko nekeičia, be to, ir pati diagnozė dar nėra įrodyta. Linkėkime, kad šiai pacientai diagnozė nepasitvirtintų, bet šiuo metu, deja, daugelis ženklų rodo, kad taip gali būti.“
Profesoriaus teigimu, sunku pasakyti, kiek Lietuvoje iš viso būta šios mirtinos ligos atvejų: „Iš viso esame diagnozavę penkis ir veikiausiai šis šiemet būtų trečiasis. Statistika rodo, kad per metus vidutiniškai suserga vienas žmogus iš milijono, vadinasi, Lietuvoje vidutiniškai per metus turėtų būti apie trys atvejai.“ Pasak mediko, liga yra labai sunkiai diagnozuojama ir veikiausiai dalis pacientų nepatenka į specializuotus centrus, kur būtų galima bent įtarti šią ligą.
Kenčia ne tik pacientas, bet ir šeima
„Įrodyti, kad pacientas sirgo būtent šia liga galima tik pomirtinės autopsijos metu, kai specialiose laboratorijose tiriamos smegenys, tad dalis atvejų lieka neįrodyti“, – sakė V.Budrys ir patikino, kad dėl to, kad liga labai reta, jos tyrimais užsiima tik keli tyrimų centrai pasaulyje. Lietuvių medikai pagalbos kreipiasi dažniausiai į kolegas Švedijoje ar Norvegijoje.
Creuzfeltdo-Jakobo liga (taip vadinama kempinligės forma, kuria serga žmonės – Aut.) pasireikšti gali labai įvairiai, ja sergantis žmogus labai greitai ima neadekvačiai reaguoti į aplinką, atsiranda itin greitai progresuojančių sutrikimų, o baigtis, deja, visuomet fatališka. „Kenčia ne tik pacientas, bent ir jo artimieji. Ši liga trunka vos keletą mėnesių“, – teigė profesorius.
Diagnozė nepatvirtinta
Kalbėdamas apie 45 metų pacientės atvejį medikas sakė: „Patvirtinti diagnozę galima tik nuodugniai ištyrus smegenis, kol specialūs tyrimai nėra padaryti, galime tik daryti prielaidą, jog tai galėtų būti ši liga.“
Pacientės motina neslėpė nusivylimo, kad jos dukra nebegydoma Santariškių klinikose, bet medikas, komentuodamas situaciją, teigė, kad visa reikalinga pagalba šeimai ir pacientei suteikta: „Mūsų darbe esama tokio paradokso, kad kuo daugiau širdies dirbant su pacientu įdedama, tuo didesnio nepasitenkinimo iš artimųjų medikai sulaukia. Pacientė buvo tiriama nuo pat kreipimosi į medikus, kai apie tokią diagnozę net užuominų negalėjo būti.
Ši liga, kaip minėjau, gali trukti keletą mėnesių, o pacientė ja serga gana neseniai. Santariškių ligoninė yra diagnostinė ligoninė ir kelis mėnesius ligonis joje būti negali, nes į medikų rankas nepatektų kiti pacientai, kuriems reikia skubios pagalbos“, – kalbėjo V. Budrys.
Pacientė visą įmanomą pagalbą gavo
Anot profesoriaus, visi įmanomi tyrimai atlikti, ir pacientei nereikia jokių sudėtingų gydymo metodų, o slaugos ligoninėje ji gauna visą priežiūrą. „Pamenu, jog iš pradžių motina pageidavo pasiimti dukrą slaugyti į namus, bet tiek aš, tiek kolegos medikai teigėme, kad reikėtų slaugyti ir stebėti ligoninėje, po kurio laiko motina nuomonę pakeitė. Esant tokiai sudėtingai situacijai artimųjų reakcija suprantama, bet ne visada tik gydytojai yra neteisūs...“
V.Budrys patikino, kad jei šiai pacientei prireiktų pagalbos ar kito gydymo metodo, tą pačia dieną ji būtų atvežta į Santariškių klinikas: „Nors pacientės liga progresuoja, mes visada tikimės, kad gal tai nėra ši fatališkai pasibaigianti liga.“
Verslininko mirties priežastį aiškinasi švedai
Prieš keletą mėnesių artimieji ir bičiuliai buvo šokiruoti medikų įtarimų, kad būtent nuo šios ligos užgeso ir verslininko, Muai tai sąjungos prezidento Nerijaus Žuko gyvybė.
Aktyvus Sausio 13-osios įvykių dalyvis ir švietimo mecenatas mirė šių metų rugpjūtį Vilniaus Santariškių klinikose. Spėjama mirties priežastis šokiravo velionio artimuosius.
Šiuo metu Švedijoje atliekami tyrimai, mat spėjama, kad mirties priežastimi galėjo tapti kempinligė.
