Paskutinė sūnaus dovana tėvui
Sostinės Antakalnio kapinėse kol kas V.Šapranausko amžino poilsio vietoje stovi medinis kryžius su lentele, kurioje pažymėtos aktoriaus gimimo ir mirties datos.
Metų pradžioje aktoriaus sūnus Gytis Šapranauskas buvo prasitaręs, kad paskutinė dovana tėvui galėtų būti granitinis kėdės formos paminklas, tiesa, daugiau apie šią idėją ir skulptorių, kuriam būtų patikėtas šis projektas, G.Šapranauskas viešai neatviravo.
Atsiras vietos V.Šapranausko skulptūrai?
„Tokią pareigą turėtų jausti teatralų bendruomenė. Ji, pasitarusi su Vytauto šeima, tikrai galėtų inicijuoti atminties ženklo atsiradimą, kuris simbolizuotų pagarbą išėjusiam talentingam žmogui. Juk Nidoje ant suoliuko sėdi Vytautas Kernagis, Vilniuje stovi Frankas Zappa, kodėl kurioje nors gražioje vietoje negalėtų atsirasti ir V.Šapranausko skulptūra?" – klausė D.Meiželytė.
Paklausta, kaip vertina tai, kad, prabėgus pusantrų metų po aktoriaus mirties, jo paskutinio poilsio vietą žymi medinis kryžius, pašnekovė sakė: „Viskas šioje žemėje labai laikina, o prabėgus daugybei metų nebus svarbu, ar kryžius, ar koks akmuo ten yra. Mūsų visų laukia tas pats... Juk žmogus eidamas per gyvenimą darė gerus darbus ne tam, kad po mirties būtų pagerbtas kuo įspūdingesniu akmeniu.“
D.Meiželytės teigimu, sprendimą dėl atminimo įamžinimo paminkliniu akmeniu turi priimti šeima, tačiau teatralų bendruomenė ir aktoriaus gerbėjai tikrai prisidėtų prie tokios iniciatyvos.
Draugai jaučiasi nesmagiai
Televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas, komentuodamas situaciją dėl V.Šapranausko atminimo įamžinimo, teigė, kad prieš imdamasi kokių nors veiksmų visuomenė privalo atsiklausti aktoriaus sūnaus, šeimos narių.
„Vytauto sūnus yra sakęs, kad tėčio atminimą ketina įamžinti savo jėgomis, bet kol kas šie pažadai taip ir netapo darbais. Mes, artimi Vytauto bičiuliai, pasikalbame, kad jei yra problemų, galėtume padėti ir prisidėti.“
A.Valinsko teigimu, daugeliui pažinojusių V.Šapranauską žmonių skaudu, kad kol kas kapinėse stovi tik medinis kryžius: „Nesmagiai jaučiuosi. Jei yra problemų, kas nors įstrigo, ar neužtenka, reikia kalbėtis, ir jos bus išspręstos.“
Apie tai, ar reikia V.Šapranauskui statyti paminklą, pašnekovas sakė: „Pirmiausia turėtų būti sutvarkytas kapas, juk jei pastatysime brangų paminklą kažkur, o kapinėse stovės tik paprastas kryžius, bus nei šis, nei tas...“
A.Valinskas pridūrė, kad apie V.Šapranausko atminimą buvo kalbama jau anksčiau, jo delno atvaizdas turėtų netrukus atsirasti prie V. Kernagio delno atvaizdo Nidoje.
M. Mikutavičius: „Žmogus priklauso šeimai“
Dainininkas Marijonas Mikutavičius, paklaustas, kas turėtų rūpintis deramu V.Šapranausko atminimu, atsakė: „Pirmiausia žmogus priklauso savo šeimai. Valstybė ar kažkas kitas negali į tai kištis.“
Atlikėjo teigimu, mintis, jog aktorių galėtų priminti skulptūra viešoje vietoje, yra pačių tokios idėjos autorių atsakomybė.
„Žmonės, kurie turi tokių idėjų, ir turėtų jas įprasminti. Tai negali būti mintis, kurią kažkas „nuleido iš viršaus“. Gyvename laisvoje šalyje, galime elgtis kaip tinkami“, – sakė M. Mikutavičius ir pridūrė, kad atminti reiktų ne tik V. Šapranauską, bet ir į amžinybę iškeliavusius Jurgą Ivanauskaitę, Romualdą Granauską.
Primins ne paminklas, o kūriniai
Bardas ir teatro režisierius Kostas Smoriginas idėją statyti V.Šapranauskui paminklą vertino gana kritiškai: „Žmogų prisiminti reikėtų ne paminklais, o jo darbais, kūrybiniu palikimu, pagalvoti, kur ir kaip jis ėjo, ką darė.“
Anot K.Smorigino, kolegos atminimas puikiai įamžintas ir V.Šapranauskui skirtame spektaklyje, kur turėjusį vaidinti V.Šapranauską pakeitė pats K.Smoriginas. „Mylėjau ir gerbiau Vytą, tad šis spektaklis ir kiti renginiai tikrai gražiai įprasmino jo atminimą“, – sakė teatro režisierius ir pridūrė, kad jam labai patinka skandinaviškoji tradicija, kai palaidojimo vietą žymi tik paprastas baltas kryžius su lentele.
