Naujiena turbūt ta, kad susidomėjimą Nerimi ir aplūžusiomis krantinėmis sostinės centre parodė visas būrys politikų . Aišku, kad tai tema artėjantiems rinkimams ir tokios politikų šnekos geriausiu atveju truks iki kovo. Ir tikrai nevirs realiais darbais.
Naujiena dar ir ta, kad šiemet Neryje, Vilniuje atsirado daugiau laivų ir net plaustas – namelis su terasa, kur įsikūrė arbatinė.
Visa kita – liko kaip buvę. Kaip jau daugelį metų. Tik vis labiau dūlančios krantinės jau darosi pavojingos – kyšančios iš sudilusio betono armatūros galai akivaizdžai tyko pravažiuojančių dviratininkų padangų ir bėgikų sportbačių, o prie krantinių jau formuojasi dumblo ir vandens žolių „sodai“ ,surenkantys srovės nešamą šlamštą ir žąsų šeimų intrigas.
Intrigos tradiciškai lydi ir visus projektus ir sumanymus aplink Nerį tekančią per Vilnių.
Štai kelis metus brandintą Vilniaus uosto idėją, pagal kurią tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų suformavus terasas šlaituose ir įkurdinus plaukiojančių namų koloniją, ši kranto atkarpa tarsi turėjo jėgos tapti Amsterdamo nuotaikų klonu Vilniuje. Šis jau subrandintas ir nugludintas projektas netikėtai Vilniaus savivaldybėje buvo nubrauktas ir pakeistas dviračių takų raizgalynės projektu, kuriam jau subraižytos trasos ir laukiama mistinių europinių pinigų.
O dar čia iš kažkur turėtų atsirasti ir paplūdimiai su palmėmis ir mistiniais stikliniais restoranais. Kažkieno, gal ir miesto nauda yra pagrindinis šių variacijų variklis. Matyt. Tai čia krantai. O vanduo? Jei nežinote – Neris Vilniuje – Valstybinės svarbos vandens kelias – pusaštunto kilometro ilgio.
"Mes pastatėme Vilniuje aštuoniolika pluūurų žyminčių farvaterį", – didžiuodamasis sako Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Antanas Ivanauskas.
Tikrai – tiems septyniems laivams plaukioti Vilniuje žymiai patogiau. Dar patogiau ir didžiausiam Vilniaus laivui "Ryga", kuris pats sau gilina plaukimo trasas, sudaręs kontraktus su Direkciją dėl Neries vagos valymo.
Bet neseniai entuziastų Neryje rastas ir ištrauktas dešimtmetį čia buvęs automobilis skenduolis liudija, kad Neries valymo sąvoka – labai subjektyvi.
Ką dar daro ši Direkcija Vilniuje, nelabai yra žinių. Pasiteiravus apie Vilniaus žiemos uostą Žirmūnuose A.Ivanauskas nieko konkretaus negalėjo pasakyti. "Čia turėtų savivaldybė rūpintis", – sakė A.Ivanauskas.
Nenuostabu, nes visos Direkcijos jėgos ir pastangos mestos Marvelės uostui Kaune. Grandiozinis projektas – atgaivinti prekybinį baržų kelią iš Klaipėdos iki Kauno – net žodžiais labai panašus į žinomo herojaus Naujųjų Vasiukų projektą.
Ką jau čia tas Vilnius su savo krantinėmis ir kažkokiais apmaurojusiais užutekiais.
Rinkimai praeis, silpni politikų cypsėjimai Neries tema Vilniuje nutils. Ir viskas liks kaip buvę Neries pakrantėse Vilniaus centre.
Mano draugas Kazachstano respublikos diplomatas teisingai pastebėjo – kol partiniai, ministeriniai ir visokie kitokie biurokratiniai veikėjai nepajus naudos – asmeninės, partinės ar kitokios – tol mistinis Marvelės uostas pirmaus, nokautuos ir užgoš visas iniciatyvas ir sumanymus Vilniuje.
Nesvarbu, kad Marvelė ir baržų kelias per Lietuvą niekaip neišsivaduoja iš Naujųjų Vasiukų kosmodromo įvaizdžio. Ir nesvarbu, kad beveik milijonas turistų ir miestiečių Viniuje vis linksniuoja griūvančias krantines ir šlaitus.
Vanduo viską iškentės. Vilniaus centre tekanti Neris vėl liks apleista. Neries terasų ir dviračių trasų planai, ir žiemos uosto projektai liks popieriuje. Vyriausybė ir Seimas vėl turės svarbesnių darbų nei Neries tekmė Vilniuje.
Bet, matyt, kartą truks žmonių kantrybė – koks nors ministras ar direkcijos direktorius gaus prasmirdusiu pomidoru į veidą ar į "Calvin Klein" palto skverną ir gal tada Neries krantinių rekonstrukcijos klausimas pradės figūruoti biudžeto eilutėse.
Ir po kelerių metų gyvenimas šalia puikios upės mūsų gražuolio miesto centre kunkuliuos ir džiugins mus visus.
Kaupkite nekondicinius pomidorus, žmonės, kartais jie gali pastūmėti, atrodo, mirtinai įstrigusius reikalus.
