Klaipėdoje glaudęsis benamis britas A.D.Heapas, išvarytas iš griaunamo lūšnyno, nepražuvo – jam ranką ištiesė Londone gyvenantys lietuviai, socialiniai darbuotojai ir Didžiosios Britanijos ambasada Lietuvoje.
Paso neturintį varguolį pavyko parskraidinti į namus.
Vengia nakvynės namų
Lietuvoje 7 metus gyvenantis A.D.Heapas, visiems prisistatantis Merfiu, ramiai traukė cigaretės dūmą, kai į Pievų gatvę praėjusią savaitę atburzgę buldozeriai nušlavė tenykščių benamių lūšnas.
„Dievas viską sudėlios taip, kaip turi būti“ – ištarė be pastogės likęs britas.
Užsakymą savavališkai suręstas lūšnas nušluoti nuo žemės paviršiaus gavusios įmonės „Ekonovus“ vadybininkas Steponas Brikis sakė, kad benamiai čia glaudėsi apie ketverius metus: „Tai buvo viena didžiausių jų bendruomenių. Pastebėjome, kad į tą pačią vietą jie nesugrįžta.“
Keletas vyrų, savo mantą susikrovę į plastiko maišelius, iš kitos gatvės pusės rūsčiais žvilgsniais varstė „Ekonovus“ darbuotojus.
Paklausti, kur dėsis, benamiai tik traukė pečiais – to niekas dar nežinojo, bet visi vienu balsu tikino į nakvynės namus kojos tikrai nekelsiantys.
Įstrigo praradęs savo pasą
Vienintelis Merfis, per dešimtį valkatavimo metų patyręs ir daugiau likimo smūgių, nesijaudino: „Paukšteliams irgi niekas nepatrupina, o jie gyvena sau ir smagiai čiulba. Tikiu, kad Dievas ir mūsų neapleis.“
Merfis anksčiau glaudėsi Olandijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Atsibastęs į Lietuvą jis kurį laiką gyveno Vilniuje, Kaune, Trakuose, vertėsi atsitiktiniais darbais.
Atsikraustęs į pajūrį vyras gyveno su klaipėdiete Egle, bet meilė subyrėjo. Sako, kad pasą kažkas pavogė.
Praradęs Didžiosios Britanijos piliečio pasą A.D.Heapas užkirto sau kelią į gimtinę. Už naująjį, jei britų ambasada patvirtintų jo kilmę ir asmens tapatybę, reikia sumokėti 160 svarų sterlingų (apie 560 litų).
Sujaudino Londono lietuvius
„Lietuvos ryte“ paviešinta uostamiesčio benamių istorija sugraudino du Londone gyvenančius, turbūt irgi visko mačiusius Lietuvos piliečius Artiomą ir Aidą. Juos labiausiai sujaudino Merfio likimas.
„Graudu, kad taip nutiko, – žmogus svetimame krašte liko be pastogės. Visi padarome klaidų. Norėčiau padėti Merfiui, kartais nedaug reikia, kad žmogus vėl atsidurtų gimtinėje ir kabintųsi į gyvenimą. Britanijoje pats buvau patekęs į panašią situaciją“, – sakė Aidas.
Londono lietuvių A.D.Heapui paaukotų pinigų užteko kelionei į Vilnių ir net skrydžiui lėktuvu į gimtinę. Pinigai perduoti Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojams, kurie susidūrė su kita problema – kaip pasielgti, kad Merfiui skirta labdara būtų panaudota pagal paskirtį?
Pirmieji bandymai užmegzti ryšius su britu nebuvo sėkmingi – Merfis, kol jo namelis dar nebuvo nušluotas nuo žemės, girtas tysojo ant sofos ir nereagavo į lūšnyno gyventojos Gailės šūksnius.
„Išsikraustydami visi šiek tiek pašventėme“, – prisipažino Gailė.
Socialiniai darbuotojai nesiryžo įteikti pinigų neblaiviam Merfiui, nes žinojo, kad vieno geradario anksčiau paaukotus 200 litų jis greitai pragėrė.
Britų ambasada nenusigręžė
„Išblaivėjusį A.D.Heapą atsivežėme į savo centrą. Kai kurių jo išsaugotų dokumentų kopijas išsiuntėme Didžiosios Britanijos ambasadai Vilniuje. Ji sutiko padėti – užsakė bilietus skrydžiui į Angliją“, – pasakojo Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė.
Į Vilnių atvežtą Merfį ji nusivedė į Didžiosios Britanijos ambasadą. Diplomatams netgi pavyko susisiekti su jo giminaičiais – A.D.Heapas buvo vedęs, turi du sūnus.
Naujo paso benamis negavo, tačiau jam buvo įteiktas laikinasis asmens tapatybės dokumentas.
Vilniuje A.D.Heapas pernakvojo ne viešbutyje, o „Carito“ globos namuose.
Socialiniai darbuotojai britą pamaitino, dovanojo šiltą striukę, kitokių drabužių. Iš savo šalies ambasados jis dar gavo dienpinigių – 20 svarų (86 litus).
Belfaste gyvenęs Merfis kol kas dar nenori ten rodytis – paprašė užsakyti bilietą į Londoną: „Dideliame mieste daugiau galimybių susirasti darbo.“
Nustebino lietuvių dėmesys
Merfis iš Lietuvos išskrido praėjusį ketvirtadienį. Vilniaus oro uoste britui perduotų kelionpinigių turėtų užtekti, kad lėktuvui nusileidus Stanstede maršrutiniu autobusu jis galėtų pasiekti Londoną.
„Atsisveikindamas britas padėkojo visiems geradariams.
Šio vargšo problemas Lietuvoje išsprendėme, o kaip jo gyvenimas klostysis toliau, gal dar sužinosime“, – sakė D.Stankaitienė, prieš skrydį Merfiui dar įteikusi ir šokolado plytelę.
Išskirtinę pagalbą A.D.Heapui suteikę Didžiosios Britanijos ambasados darbuotojai pasakojo, jog kur kas daugiau šios valstybės piliečių valkatauja Olandijoje, Belgijoje, kitose Europos Sąjungos šalyse.
Jeigu Merfis būtų susirentęs lūšną Briuselyje ar kitame didmiestyje, tokio dėmesio kaip Lietuvoje, pasak britų diplomatų, jis vargu ar būtų sulaukęs.
