„Parodykite man žmogų, kuris gyvenime nepadarė nė vienos klaidos“, – „Lietuvos rytui“ ištarė pianistas D.Mažintas.
32 metų muzikantas, įvairių tarptautinių konkursų laureatas pagaliau pripažino, kad suklydo.
Turėdamas suklastotą vidurinės mokyklos baigimo atestatą jis įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Čia pianisto karjera šovė į viršų, jis tapo laukiamas didžiojoje scenoje.
D.Mažintas akademijoje baigė bakalauro, magistro ir aspirantūros studijas. Pabaigęs aspirantūrą jis įgijo meno licenciato laipsnį. Būdamas studentas pianistas stažavosi Giuseppe’s Verdi konservatorijoje Milane. Per visus studijų akademijoje metus jis gaudavo stipendiją – iš viso apie 30 tūkstančių litų.
Vėliau D.Mažintui ši mokslo įstaiga mokėjo atlyginimą, mat nuo 2012 metų rugsėjo jis ėmė dėstyti studentams.
Neseniai paaiškėjus, kad D.Mažinto brandos atestatas yra suklastotas, jo karjera pakibo ant plauko. Muzikui teko pasitraukti iš dėstytojo pareigų, jis gali netekti ir akademinių laipsnių.
Taip pat D.Mažintas gali būti priverstas grąžinti visus pinigus, kuriuos gavo studijuodamas ir dirbdamas akademijoje.
Visi šie nemalonumai jį užgriuvo dėl suklastoto brandos atestato. Kam jo prireikė gabiam pianistui? Pasirodo, D.Mažintas už nepažangų elgesį buvo išmestas iš Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos ir yra baigęs vos aštuonias vidurinės mokyklos klases.
Aštuntokas nelankė pamokų
Muzikai gabus D.Mažintas Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą lankyti pradėjo nuo pirmos klasės.
Būdamas aštuntoje klasėje iš jos buvo pašalintas dėl prasto lankomumo, blogo mokymosi ir mokyklos taisyklių nesilaikymo.
Nepažangiam mokiniui iki abitūros egzaminų dar buvo likę ketveri metai.
Mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas beveik prieš du dešimtmečius iš mokyklos pašalino ne tik D.Mažintą, bet ir dar keletą paauglių, o mažiau prasižengusius direktorius įspėjo.
„Lietuvos rytui“ R.Kondrotas papasakojo, kad D.Mažintas piktybiškai nelankė pamokų, mokėsi prastai: „Jis norėjo tik groti pianinu. Jam buvo neįdomios net kitos muzikos disciplinos – solfedis ir harmonija. Padėtis tuomet atrodė beviltiška.
Nesu tikras, ar aštuntoje klasėje D.Mažintas mokėjo daugybos lentelę.“
Talentingais muzikais paprastai nesimėtoma. Tačiau Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla nepažangaus mokinio nepasigailėjo.
Negana to, R.Kondrotas mano, kad kalbos apie D.Mažinto gabumus yra perdėtos: „Pernelyg švaistomasi žodžiu „talentas“. Tokių talentų mūsų mokykloje – šimtai. D.Mažintas buvo gabus pianistas, tačiau ne tiek, kad būtume jam leidę pažeidinėti mokyklos taisykles.“
Buvo įsimylėjusi mokinį
O buvusi D.Mažinto fortepijono dėstytoja Veronika Vitaitė gynė savo auklėtinį – ji niekada neturėjusi su juo problemų, jis esą buvo pavyzdingas, imlus ir talentingas.
„Profesorė buvo įsimylėjusi jį kaip pianistą“, – paaiškino mokyklos vadovas R.Kondrotas.
Kai jaunuolis buvo pašalintas iš M.K.Čiurlionio menų mokyklos, V.Vitaitė kartu su juo perėjo į B.Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą.
Čia bendrojo lavinimo dalykų nemokoma, todėl vidurinio išsilavinimo D.Mažintas ten negalėjo įgyti. O ar jis to siekė, V.Vitaitė nesidomėjo.
„Gal aš dėl to kalta, bet man niekada nekilo klausimas, kokią vidurinę Darius lankė po to, kai buvo išmestas iš M.K.Čiurlionio menų mokyklos. Man tai ir nerūpėjo – į mano pamokas Darius visada ateidavo“, – teigė fortepijono dėstytoja.
Atestatų niekas netikrindavo
Nors D.Mažintas buvo išmestas iš M.K.Čiurlionio menų mokyklos, 2001 metų vasarą jis pravėrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos duris.
Būsimasis studentas akademijai pateikė Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos išduotą brandos atestatą. Šioje mokykloje mokoma rusų kalba. Atestate įrašyta data – 1999 metų birželio 23-ioji ir serijos numeris – 164805.
Tada akademijoje niekam nė į galvą nešovė, kad stojantysis į aukštąją mokyklą gali pateikti suklastotą brandos atestatą. Be to, duomenys dar nebuvo kaupiami bendroje sistemoje.
Tik 2010 metais buvo įsteigta Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija, kuri renka visus stojančiųjų duomenis apie įgytą vidurinį išsilavinimą ir išlaikytus valstybinius egzaminus. Jie patenka į bendrą duomenų bazę ir juos galima lengvai patikrinti.
„2001-aisiais aš dar nebuvau šios akademijos rektorius. Tačiau manau, kad tada niekas nesidomėjo, kokius atestatus per stojamuosius pateikia jaunuoliai.
Patikrinti visus dokumentus būtų trukę ilgai – juk kiekvienais metais sulaukiame šimtų pageidavimų studijuoti mūsų akademijoje“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius Zbignevas Ibelhauptas.
Direktorė prarado ramybę
Sužinojusi, kad stodamas į akademiją D.Mažintas pateikė „Santaros“ vidurinės mokyklos brandos atestatą, mokyklos direktorė Larisa Jalovaja kelias paras tikrino buvusių mokinių sąrašus, tačiau D.Mažinto pavardės juose neaptiko.
„Nebegaliu net miegoti – mūsų mokyklos vardas vis linksniuojamas, nors mes čia niekuo dėti“, – guodėsi direktorė.
D.Mažintas jai atsiuntė laišką, kuris mokyklos vadovę pribloškė.
„Maniau, kad jis atsiprašys. O jis pareikalavo neskleisti informacijos apie jį. Ką aš galiu skleisti, jei jis pas mus nesimokė ir aš jo akyse nesu regėjusi!“ – piktinosi L.Jalovaja.
Pasisavino merginos numerį
Kieno atestato numerį pasisavino D.Mažintas?
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad tikrasis brandos atestatas, pažymėtas numeriu 164805, buvo išduotas visai kitoje sostinės mokykloje. Jį 1997 metais gavo J.I.Kraševskio vidurinės mokyklos, kurioje mokoma lenkų kalba, abiturientė.
1997-aisiais D.Mažintui buvo tik 15 metų.
Gyrė pianisto talentą
Studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje D.Mažintas dalyvavo įvairiuose konkursuose ir festivaliuose, juose rinko apdovanojimus.
Jis yra laimėjęs premijas koncertuodamas ne tik mūsų šalyje, bet ir Čekijoje, Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje.
Prieš trejus metus pianistui buvo įteikta Lietuvos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija.
„Darius yra imlus, turi gerą atmintį ir klausą, ritmo pojūtį“, – tvirtino V.Vitaitė.
Z.Ibelhauptas, taip pat pianistas, gerai pamena buvusį studentą. Nors akademijos vadovas nebuvo šio muzikanto dėstytojas, jis girdėjo jaunąjį pianistą grojantį per stojamuosius ir vėlesnius egzaminus.
„Darius iš kitų studentų išsiskyrė muzikiniais gabumais, buvo ryškesnis, darbštesnis.
Mane ne visada įtikina viešųjų ryšių ir reklamos akcijos, per kurias kai kurie muzikantai pristatomi kaip genialūs.
Tačiau kalbėdamas apie Darių galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad jis toks yra“, – tvirtino Z.Ibelhauptas.
Motinai rūpi sūnaus karjera
D.Mažinto talentas – paveldėtas. Pianisto močiutė buvo choro dirigentė ir muzikos pedagogė Nadežda Kazakauskienė. Ji dėstė tuometėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.
Dariaus motina – muzikologė ir pedagogė Janina Mažintienė. Vilniaus kolegijos Ritminės muzikos katedroje lektore dirbanti moteris didžiuojasi sūnaus muzikiniais laimėjimais.
J.Mažintienė įsitikinusi, kad viceministro postą Kultūros ministerijoje gavusį jos sūnų apjuodino politiniai oponentai, tačiau jo pergalės prie fortepijono dėl to nė kiek nesumenko.
„Gyvenime yra du keliai. Dariui nepasisekė politikoje. Bet jis tebėra Lietuvą garsinantis tarptautinių konkursų laureatas, užsienyje žinomas muzikantas“, – kalbėjo J.Mažintienė.
Klausimas, kokią vidurinę mokyklą baigė jos sūnus, moterį sunervino: „Į provokacinius klausimus neatsakinėsiu.“
Paskaitose nepasirodė
Talentingas pianistas yra pasižymėjęs ne tik koncertų salėse. Jis dar neseniai dėstė akademijoje.
Vidurinio išsilavinimo neturintis dėstytojas akademijos Bendrojo fortepijono katedroje iki praėjusios savaitės dirbo 0,2 etato ir turėjo keturis studentus. Ji dirbo keturias akademines darbo valandas per savaitę. Groti fortepijonu mokė smuikininkę, valtornistę ir trombonininką.
„Lietuvos ryto“ žurnalistė praėjusią savaitę nuėjo į numatytas D.Mažinto paskaitas 218 auditorijoje, tačiau nei dėstytojas, nei jo studentai nepasirodė.
Žinia apie tai labai nustebino Muzikos fakulteto dekanę Aušrą Motuzienę.
„Vadinasi, dėstytojas į darbą nevaikšto.
Dabar pačioms su studijų prorektore teks tikrinti ir, jei pasitvirtins, kad darbe nėra, skirsime drausminę nuobaudą“, – kalbėjo A.Motuzienė.
Tikrinti dekanei nebeprireikė – praėjusią savaitę D.Mažintas parašė prašymą atleisti jį iš dėstytojo pareigų.
Rektorius Z.Ibelhauptas šį prašymą iškart patenkino.
Studentės – nusivylusios
Į darbą akademijoje D.Mažintas, pasirodo, nenoriai vaikščiojo ir anksčiau.
Buvusi pianisto studentė Ieva M. nebuvo sužavėta jo fortepijono paskaitų.
Bendrąją muzikos didaktiką studijuojanti trečiakursė D.Mažinto fortepijono paskaitas lankė praėjusiais mokslo metais.
„Man nepatiko darbo procesas ir kokybė“, – tikino studentė.
Šio dėstytojo paskaitos vykdavo retai, nes jis nuolat koncertuodavo. Akademija jį į koncertus išleisdavo.
„Net tuomet, kai D.Mažintas atvykdavo į paskaitas, jis mokydavo paviršutiniškai. Juk dėstytojas turi įdėti nors kiek pastangų, o ne viską daryti atmestinai. „Pagrojam, pagrojam“, – sakydavo jis. Tuo paskaita baigdavosi. Manau, kad dirbti dėstytoju šis žmogus yra dar per jaunas“, – kalbėjo Ieva M.
Kita studentė Andželika M. antrino kurso draugei: „D.Mažintas – fortepijono virtuozas. Kūrinį atmintinai jis groja į natas akį užmetęs tik tris kartus.
O man reikėdavo trijų savaičių, kad jį išmokčiau, nors fortepijonu groju jau 12 metų.
Manau, dėstytojui trūko kompetencijos dirbti su studentais.“
Išlėkė iš aukšto posto
Nors pianistui veiklos ir plojimų koncertų salėse netrūko, jis užsimojo siekti pripažinimo dar ir politikos scenoje. Kultūros viceministro postą 2013 metų kovo pradžioje D.Mažintui pasiūlę socialdemokratai jį noriai priėmė į savo gretas.
Tų pačių metų liepą jis turėjo trumpam pasitraukti iš šio posto. Tuomet valdančiųjų partijų politinei tarybai kilo abejonių dėl kai kurių kultūros viceministrų veiklos.
Bet jau po mėnesio D.Mažintas grįžo į Kultūros ministeriją.
Dirbdamas viceministru jis sukėlė audrą, kai ant Vilniaus Žaliojo tilto stovinčias skulptūras pavadino paminklu Lietuvos nepriklausomybei.
„Simboliai netenka galios ne tuomet, kai yra fiziškai sunaikinami, o tuomet, kai atsiduria kitoje sistemoje, kitame kontekste, kuris jiems nebesuteikia galios.
Žaliojo tilto skulptūros šiandien yra paminklas Lietuvos nepriklausomybei ir sovietinės sistemos bejėgiškumui, todėl nemanome, kad fizinis Žaliojo tilto skulptūrų sunaikinimas ar perkėlimas būtų tikslingas“, – tada pareiškė D.Mažintas.
Pasitraukti iš viceministro posto pianistas turėjo šiemet rugsėjo pabaigoje paaiškėjus, kad jo kuruojama Lietuvos kultūros taryba prie Kultūros ministerijos skyrė 40 tūkstančių litų viešosios įstaigos „Culture Live“ projektams. Šios įstaigos įkūrėjas – pats D.Mažintas. Joje yra dirbusi ir jo žmona Ugnė Sabaitytė-Mažintienė.
Dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto tyrimą atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Šį skandalą įžiebė Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis. Dainininkui ir parlamentarui įtarimų sukėlė ir D.Mažinto išsilavinimas.
Gali tekti eiti į teismą
Jei istorija apie suklastotą atestatą būtų iškilusi į viešumą iki 2006 metų, D.Mažintui būtų grėsę iki trejų metų nelaisvės.
Nesunkiam tyčiniam nusikaltimui suėjo senatis, todėl baudžiamoji atsakomybė pianistui dabar nebegresia.
Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Diana Kasparavičienė turbūt kreipsis į teismą.
Ji sieks, kad apgaule aukštąjį išsilavinimą įgijęs D.Mažintas netektų ir akademinių laipsnių, ir būtų priverstas sugrąžinti valstybei pinigus, kuriuos gavo kaip studentas ir dėstytojas.
Kaina – keli tūkstančiai
Kaip ir už kiek žinomas pianistas galėjo įsigyti suklastotą brandos atestatą? Ar gali ir kiti stojantieji į aukštąsias mokyklas tuo pasinaudoti?
Pastaraisiais metais mūsų šalyje abiturientų egzaminų duomenys patenka į bendrą sistemą, juos lengva patikrinti.
Pateikti atestatą stojant į aukštąją mokyklą nėra būtina. Todėl suklastoto atestato gali prireikti tik vyresnio amžiaus asmenims.
O štai informaciją apie aukštojo mokslo baigimo diplomus turi tik konkreti aukštoji mokykla. Todėl tokie dokumentai yra geidžiami asmenų, nebaigusių aukštojo mokslo.
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad suklastotų diplomų su registracijos numeriais nelegalūs prekeiviai siūlo už kelis tūkstančius litų.
Į internetą įkėlę skelbimą jie nurodo tik elektroninio pašto adresą.
Paklausimus, ar galima įsigyti atestatą ir diplomą, žurnalistė išsiuntė keliais nurodytais adresais.
Vienas prekeivis atsakymą atsiuntė tuoj pat. Laiške jis nurodė telefono numerį, bet pabrėžė, kad šiuo numeriu turiu siųsti tik trumpąsias žinutes, o ne skambinti.
Susirašinėjant pardavėjas pirmiausia paklausė, kurio universiteto diplomo reikėtų, ar jis turėtų būti registruotas.
„Įmanoma padaryti tikrą Vilniaus universiteto diplomą“, – patikino jis.
Diplomas su norima specialybe esą pagaminamas per porą savaičių. Tai kainuos 3 tūkstančius litų.
Pasiteiravus, ar būtų galima pamatyti diplomo pavyzdį, pardavėjas atsakė, kad pavyzdžiai iš anksto nerodomi.
„Šiuo reikalu užsiimame rimtai“, – tvirtino anoniminis prekeivis, o pamatyti dokumentą esą bus galima tik tada, kai jis bus pagamintas.
Į šią žinutę žurnalistė ilgokai neatsakė, todėl pardavėjas pats parašė: „Sutariau mažą avansą, kad jums būtų ne taip baisu užsakinėti.“
„Mažas avansas“ – tai 700 litų. Jį reikėtų pervesti į nurodytą banko sąskaitą.
Tačiau kad žurnalistė gautų sąskaitos numerį, ji esą turinti parašyti tikslius savo duomenis ir asmens kodą.
Tik gavęs šiuos duomenis pardavėjas atsiuntė sąskaitos numerį ir nurodė gavėją. Ir sąskaitos numeris, ir gavėjo pavardė redakcijai žinomi.
Klastojami įvairūs dokumentai
* Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyrius nuolat gauna padirbtų dokumentų. Klastojami pasai, asmens tapatybės kortelės, gimimo, santuokos ir mirties liudijimai, net ligos istorijos. Taip pat brandos atestatai ir aukštųjų mokyklų diplomai.
* Klastotojai naudoja kokybiškus blankus. Kai kuriems jų ši veikla – pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
* Nors pasitaiko ir mėgėjiškų klastočių, dažniau naudojami brangesni spausdinimo būdai, poligrafija.
* Kiekvienas dokumentas, tarp jų ir brandos atestatas ar diplomas, turi nemažai skiriamųjų ženklų: formą, grafikos elementus, piešinius, spalvas, vandens ženklus, mikrotekstą.
* Brandos atestatams ir diplomams taikomas trečiasis apsaugos lygis, todėl tų apsaugos ženklų nėra tiek daug kaip asmens dokumentuose ar piniguose, kuriems taikomas aukščiausias apsaugos lygis.
* Būna, kad dokumentų tyrėjai gauna suklastotų dokumentų ant tikrų – vogtų blankų.
* Baudžiamasis kodeksas numato, kad už tikro dokumento klastojimą ar jo turėjimą gresia laisvės atėmimas iki 3 metų.
* Jei suklastotas asmens dokumentas, gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų.
* Jeigu suklastotas didelis kiekis dokumentų arba klastočių panaudojimas padarė daug žalos, gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Pasižymėjo ir tarptautinėse scenose
* D.Mažintas neretai koncertuoja užsienyje. Solinius pasirodymus jis yra surengęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje, Švedijoje, Olandijoje.
* 2009 m. pianistas su violončelininku Glebu Pyšniaku dalyvavo prestižiniame Nyderlandų muzikos festivalyje „Holland Music Sessions“ ir tapo vienos programų „New Masters on Tour“ nugalėtoju. Tai suteikė lietuviui galimybę 2010–2011 m. koncertuoti garsiausiose Europos salėse, pavyzdžiui, Amsterdamo „Concertgebouw“.
* Su žmona taip pat muzike U.Sabaityte-Mažintiene pianistas rengė koncertų ciklą pagrindinėse didžiųjų Lietuvos miestų, taip pat pasaulio koncertų salėse: Berlyno filharmonijoje, Niujorko „Carnegie Hall“, Londono „Wigmore Hall“.
* D.Mažintas grojo su Lietuvos kameriniu, Klaipėdos kameriniu orkestrais, koncertavo su Lietuvos operos solistais Virgilijumi Noreika ir Sandra Janušaite.
* Vienas ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos pianistų yra tapęs šių tarptautinių konkursų laureatu: Arthuro Rubinsteino – Prancūzijoje (2003 m.), Stasio Vainiūno – Lietuvoje (2000 m.), „Konzerteum“ – Graikijoje (1998 m.), „Citta di Senigalia“ – Italijoje (1996 m.), „Virtuosi per musica di pianoforte“ – Čekijoje (1995 m.), „Pietra Ligure“ – Italijoje (1997 m.).
* Pianistas yra dalyvavęs ir labdaros koncertuose, per kuriuos surinktos lėšos skirtos Kauno klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriui, taip pat beglobiams gyvūnams.
