Nors atsisveikinimas su J.M. Barosso nebuvo tik mandagių žodžių valanda, pats J.M. Barosso buvo kur kas optimistiškesnis. 2004-aisiais, kai pradėjo vadovauti EK, ES vienijo 15 valstybių, dabar – 28.
ES sugebėjo susivienyti ir veikti vadovaudamasi laisvės, teisingumo vertybėmis. J.M. Barosso klausė: gal ES buvo geresnė, kai pusė Europos kentėjo nuo totalitarinio režimo?
Kalbėdamas apie finansų krizę J.M. Barosso siūlė nepamiršti, kad krizė kilo ne Europoje. Europa neturėjo atitinkamų instrumentų su ja susidoroti ir nukentėjo finansiškai, socialiai bei politiškai. Vis dėlto pavyko sukurti naują sistemą finansų krizėms valdyti. Bendrijos institucijos dabar turi daugiau įgaliojimų. Europos centrinis bankas turi galimybę tiesiogiai stebėti ES bankus. ES priėmė apie 40 teisės aktų, užtikrinančių finansų stebėjimą ir kontrolę.
J.M. Barosso net ir atsisveikindamas nepasidavė: tos valstybės narės, kurios faktiškai buvo žlugusios, dabar atsitiesia dėl ES joms skiriamų pagalbos programų. Daug kas tikėjo, kad Graikija pasitrauks iš euro zonos, ir įvyks domino efektas. Taip neįvyko.
Priešingai, J.M. Barosso teigimu, euro zonos narėmis tampa vis daugiau valstybių, netrukus euro įvedimo proga teks sveikinti ir Lietuvą.
Dideliu ES laimėjimu J.M. Barosso pripažino ir tai, kad ES sugebėjo atsispirti Rusijos spaudimui.
Europos Parlamentas nebuvo toks optimistiškas. Išsakyta daug priekaištų, kad dar prieš 5 metus ES turėjo ateities perspektyvą, galėjo kovoti su nelegalia migracija, skurdu, kurti darbo vietas, o po J.M. Barosso vadovavimo padėtis pasikeitė: migracija, skurdas, nedarbas, ligos, padidėjusios išlaidos, ES reikšmė pasauliniu mastu menksta.
Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nuomone, per 10 metų ES tapo nedarbo kankinama bendrija, vis mažiau tikinčiųjų rožine ES svajone. Buvo padaryta svarbių politinių klaidų: per mažai investuojama, nestiprinama gamyba, nekuriamos naujos darbo vietos, per finansų krizę bankai buvo gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais. Deja, nors J.M. Barosso nusipelnė pagarbos, jo pastangų ne visada pakako.
Trumpai: pastangų yra ir būta, bet ES valdyta neefektyviai. Gera neefektyvaus ES valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo iliustracija gali būti faktas, kad tik 10 proc. iš 2013 metų ES valstybėms nustatytų individualių rekomendacijų buvo visiškai įgyvendintos, o 45 proc. nebuvo jokios pažangos arba ji buvo minimali.
Europos Parlamentas trečiadienį balsavo už naujos sudėties Europos Komisiją.
Ko ES gali tikėtis iš naujos EK ir jos pirmininko Jeano Claude’o Junckerio?
Europos Parlamentas paragino naująją Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendro euro zonos išorės atstovavimo, siekiant užtikrinti veiksmingą euro zoną, turinčią bendrą poziciją visais šio atstovavimo kompetencijai priklausančiais klausimais.
J.C. Junckeris dar prieš jo išrinkimą Komisijos pirmininku, 2014 metų liepos viduryje, pareiškė, kad euro zona ir Europos pinigų sąjunga turi būti atstovaujama vieno pirmininko – „eurui turi atstovauti vienas pirmininkas, viena vieta, vienas balsas“.
Tai reiškia, kad J.C. Junckeris pasirengęs kurti naują instituciją – centralizuotą euro zonos valdymo struktūrą ir taip įteisinti dviejų greičių Europos Sąjungą.
Lietuva labai laiku įsiveda eurą. Centralizavus euro zonos valdymą, Lietuva judės pirmuoju – euro zonos – greičiu.
