Siekiant sumažinti šiurpinančią statistiką, buvo nuspręsta, kad Lietuvoje reikia institucijos, kuri vienytų įvairias organizacijas ir įstaigas savižudybių prevencijai. Nes prarasti tūkstantį gyventojų per metus vien dėl to, kad jiems reikėjo pagalbos, o jie jos nesurado, yra rimta.
Be to, savižudybių problema Lietuvoje yra vienas pagrindinių klausimų politikams, kai jie siekia aukščiausių šalies postų. Šis klausimas buvo keltas ir pastarųjų rinkimų į šalies prezidentus metu – kandidatai per debatus turėjo aiškiai suformuluoti savo poziciją savižudybių sprendimo klausimuose.
Tačiau kas iš to? Nes taip, kaip bandoma spręsti savižudybių problema Lietuvoje, labiau primena anekdotus, o ne rimtą strategiją.
Šiais metais Vytenis Povilas Andriukaitis (tuo metu užėmė sveikatos ministro pareigas) pasirašė įsakymą dėl savižudybių prevencijos biuro steigimo.
Buvo numatyta, kad šito biuro specialistai rinks, analizuos ir apibendrins informaciją apie savižudybes, jas lemiančius rizikos veiksnius. Centras turėjo koordinuoti savižudybių prevencijos priemonių organizavimą ir vykdymą tarp atsakingų institucijų, taip pat vykdyti informacinę bei šviečiamąją veiklas.
Kalbėjo, bet centro neatidarė
Paprastai tariant, turėjo būti įsteigtas toks centras, kuris formuotų bendrą požiūrį į savižudybes Lietuvoje. Planuota, kad šis biuras veiklą pradės spalio 1 dieną.
Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir Savižudybių prevencijos veiksmų plane 2014-2016 m. buvo patvirtinta, kad šiam biurui steigti ir išlaikyti prireiks 2,55 mln. litų.
Tačiau praėjusią savaitę turėjęs atsidaryti Savižudybių prevencijos biuras dėl negauto finansavimo savo veiklos nepradėjo.
Dar rugsėjo mėnesį su žurnalistais apie naujo centro naudą kalbėjusi sveikatos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė spalio mėnesį jau turėjo pripažinti, kad pinigų šiam biurui taip ir neatsirado.
Biurui įsteigti reikėjo 105 tūkst. litų. Jeigu šie pinigai būtų buvę skirti, lėšų būtų užtekę iki kitų metų sausio 1 dienos. Pinigai buvo numatyti centro darbuotojų algoms.
Atitinkamai kitiems metams reikėtų 669 tūkst. litų. Šių tūkstančių planuojant kitų metų biudžetą irgi neatsirado.
Primena anekdotinę situaciją
„Jaunimo linijos“ vadovo Pauliaus Skruibio teigimu, visos šalies mastu daryti rimtą savižudybių prevenciją – nėra taip jau ir paprasta. Sudėtingumą iliustravo ir įtartini dalykai bandant sudaryti savižudybių prevencijos strategiją.
„Pati istorija yra kažkokia keista, nes liepos mėnesį buvo paskelbta, kad tas biuras bus atidarytas. Rugsėjo mėnesį dar buvo kalbama apie tai, kad tas biuras bus.
Tai kada buvo aptikta, kad nėra pinigų? Čia yra didžiausias klaustukas, kuris kelia klausimą ar rimtai į tą biurą žiūrima ir planuojama?“, – susidariusios situacijos nesuprato P.Skruibis.
Psichologas buvo ir darbo grupėje, kuri ruošė savižudybių prevencijos planus. „Jaunimo linijos“ vadovas buvo apstulbęs nuo darbo organizavimo.
Jo teigimu, darbo grupės veikla vyko anekdotiniu principu. Taip pat jis pastebėjo daugybę nesuprantamų dalykų. Pavyzdžiui, didžioji dalis žmonių, kurie turėjo būti darbo grupėje, nė karto nedalyvavo nė viename posėdyje.
„Kitas dalykas – tai, ką darbo grupė diskutavo ir kokią plano versiją pasiūlė, turi labai mažai ką bendro su patvirtintu planu. Dvi pačios brangiausios priemonės – viena 4 mln. litų vertės, o kita – 3 mln. litų, darbo grupėje net nebuvo aptariamos“, – sakė P.Skruibis.
Jo teigimu, pasibaigus darbo grupės veiklai, buvo pridėtos dvi programos – psichikos sveikatos programa Lions Quest ir savižudybių prevencijos programa ASIST (Applied Suicide Intervention Skills Training).
P.Skruibis juokavo – tai lygiai tas pats, jeigu ekspertai siūlytų nusipirkti kompiuterius, o ministerija nuspręstų įsigyti automobilius.
Įdomu ir tai, kad ASIST programos įgyvendinimo kaina buvo milžiniška. Patvirtintame plane buvo įrašyta, kad ASIST programa kainuos 39 mln. litų. Darbo grupės nariai nustebo pamatę tokius skaičius, todėl buvo klausiama kas bus nuveikta už šiuos pinigus.
P.Skruibis su kitais ekspertais nesulaukė atsakymo, tačiau ASIST programos kaina nusileido iki 4 mln. litų.
„Kas įrašė tuos pasiūlymus aš nežinau. Mažiausiai, ši istorija nėra visiškai skaidri. Septyni milijonai nėra smulkmena, ypač kai tai nebuvo diskutuota, o kažkas įrašė“, – tvirtino psichologas.
Ieškos pinigų kitiems metams
„Aš asmeniškai kalbėjau su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, tačiau buvo pasakyta, kad papildomų lėšų nėra. Tada pradėjome galvoti, kad biuras turėtų pradėti dirbti nuo 2015 m. sausio 1 dienos.
Mano žiniomis, prie mūsų biudžeto (Sveikatos apsaugos ministerijos. - Red.) pridėjo labai nedaug (penktadienį Vyriausybė pritarė 2015 m. valstybės biudžeto projektui ir teiks jį svarstyti Seimui. – Red.), tačiau savižudybių prevencijos biurui išlaikyti lėšų nėra numatyta“, – sakė sveikatos ministrė R.Šalaševičiūtė.
Ministrė mano, kad iš SAM išteklių bus rasta pinigų savižudybių prevencijos biuro darbui 2015 metams finansuoti.
„Lietuvoje nuo 2003 m. nėra savižudybių prevencijos programos. Ji tuo metu nustojo galioti ir nebuvo tęsiama. Tikėjausi, kad tuos 105 tūkst. litų mes gausime per Finansų ministeriją. Nes mūsų ministerijos viskas taip sudėliota, kad iš nieko nuimti negalime“, – sakė ministrė.
Ne tik statistika:
Skurdas, bankrotai, žmonių tarpusavio santykiai, besaikis alkoholio vartojimas, fizinis ir psichologinis smurtas – tai yra tik keletas veiksnių, kurie gali lemti žmogaus pasirinkimą nusižudyti.
„Savižudybių sprendimą reikia pradėti koordinuoti. Iki šiol labai siaurai kalbama apie savižudybių prevenciją ir supratimą, kas tai yra. Ši problema dažnai siejama su psichikos sveikata. O savižudybių problema yra labai plati. Psichikos sutrikimai yra toli gražu ne pats didžiausias rizikos veiksnys, kaip visi yra linkę manyti“, – sakė Valstybinio Psichikos sveikatos centro vadovė Ona Davidonienė.
Būtent pagal šios įstaigos struktūrą ir turėjo būti įrengtas naujasis centras. PSC duomenimis, per metus nusižudo apie 1000 Lietuvos gyventojų:
* 2010 m. Lietuvoje nusižudė 1015 žmonių.
* 2011 m. nusižudė 1013 Lietuvos gyventojų.
* 2012 m. kiek geresni – iš gyvenimo pasitraukė 922 žmonės.
* 2013 m. buvo justi padidėjimas – nusižudė 1075 žmonės.
* Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuotos 549 savižudybės.
* Didžiausi savižudybių skaičius Lietuvoje užfiksuotas 2000 metais. Dažniau žudėsi vyrai ir žmonės, kurie gyvena kaime.
* Kiekvienais metais visame pasaulyje nusižudo 800 tūkst. žmonių.
Rizikoje – paaugliai
Europos regione, pagal nusižudžiusių vaikų iki 19 m. statistiką, Lietuva yra ketvirtoje vietoje. Paauglių savižudybėmis mūsų šalį lenkia Baltarusija, Rusija ir Kazachstanas, esantis pirmojoje vietoje.
Pavyzdžiui, tiriant paauglių savęs žalojimo reiškinį, Lietuvoje 2006 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 15–17 m. moksleiviai. Tyrimo duomenys parodė, kad daugiau nei 7 proc. apklaustų paauglių teigė, jog sąmoningai varto dideles vaistų dozes arba bandę kitais būdais žalotis.
Daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų atsakė, jog per pastaruosius metus rimtai galvojo padauginti vaistų ar kitaip susižaloti.
„Tai daugialypė problema. Ir kažkada ji turi būti pradėta koordinuoti. Reikia pasakyti kas veiksmingiausia, pasinaudojant užsienio šalių patirtimi.
Norisi, kad į Lietuvą ateitų supratimas, kad neužtenka epizodinių akcijų – turi būti ilgalaikis ir nuoseklus darbas. Rezultatai negaunami per savaitę ar dieną“, – pabrėžė Psichikos sveikatos centro direktorė O.Davidonienė.
