„Kai balsuojama dėl tam tikrų siūlymų, ministras susižvalgo ir tiesiai šviesiai pasako, kad jūs galvokite, kaip balsuojate. Mačiau savo akimis, kai ministerijos darbuotojai keičia savo balsavimui pasirinkimo požiūrį vienu ar kitu klausimu“, – apie darbą D.Pavalkio vadovaujamoje ministerijoje pasakojo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
A.Navicko teigimu, dabartinis ministerijos didžiausias galvos skausmas, kaip įdarbint partinius draugus. Būtent dėl to Švietimo ministerija esą užsimojo keisti pažangią mokyklų vadovų skyrimo tvarką.
Nekreipia dėmesio
„Prieš trejus metus įsigaliojo nauja mokyklų vadovų rinkimų tvarka, suskaidyta į du turus. Pirmame ture tikrinamos kompetencijos, kas užtrunka 8 valandas. Pusė visų pretendentų tokio patikrinimo neišlaiko, o anksčiau tie nekompetentingi, kurie nebūdavo taip tikrinti, galėjo drąsiai tapti vadovais, jeigu jie būdavo lojalūs. Antras etapas yra komisija, kurios 40 proc. balsų sudaro mokyklos bendruomenė“, – dabar esamą tvarką, kurią palaiko tėvų forumas aiškino Audrius Murauskas.
Tačiau Švietimo ministerija sumanė sugrąžinti senąją tvarką, kuomet pagrindą komisijoje sudarys savivaldybės žmonės.
Spalio 2 dieną buvo sudaryta darbo grupė, kurioje esą dalyvavo tik Švietimo ministerijai pavaldžios organizacijos.
„Dalyvavo tik vienas socialinis partneris – Šeimų organizacija. Spėjame, kad ji yra pakviesta tam, kad būtų imituojamas dialogas su tėvais. Nors organizacija neturi jokių sąsajų su švietimu“, – kalbėjo A.Murauskas.
Sprendimas dėl senosios tvarkos grąžinimo turi būti priimtas spalio 30-ąją, tačiau darbo grupė dar nebuvo nei karto susitikusi.
Kita iškelta problema – politikų lankymasis mokyklose. Anot organizacijos pirmininko, net per Rugsėjo 1-ąją valdžios atstovai lankosi mokymosi įstaigose ir taip tarp mokinių vykdo rinkiminę agitaciją.
Grasina streiku
Dalis Lietuvos pedagogų profsąjungų po savaitės planuoja surengti mitingą prie Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniuje ir vėl gaivina streikų idėją – neprasidedant deryboms įspėjamąjį streiką numatoma surengti lapkričio viduryje.
Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė reikalauja atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 metų. Tuomet mokinio krepšelis siekė 3774 litus, šiuo metu – 3348 litus, nuo kitų metų sausio jis dėdės 15 litų. Taip pat reikalaujama ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams, iki 128 litų grąžinti bazinę mėnesio algą.
Tarp keliamų reikalavimų – ir raginimai mažinti darželių grupes bei klases mokyklose. Be to, profsąjunga reikalauja, kad būtų pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, o iki 2015 metų rugsėjo 1 dienos sudarytos sąlygos mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.
Prieš keletą savaičių taip pat paaiškėjo, kad vienos Vilniaus mokyklos mokiniai vasarą stovyklauja Rusijoje, kur yra ruošiami tapti rusų desantininkais. Dėl susidariusios situacijos D.Pavalkiui teko aiškintis net Seime.
