Praėjusią savaitę V.Budnikas kreipėsi į Prezidentūrą prašydamas padėti nevyriausybinėms organizacijoms susitarti.
Asociacijos vadovo nuomone, būtent prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas sukėlė chaosą. Įstatymas nenumato, kaip rasti kompromisą, tik nurodo susitarti ir sudaryti dešimties žmonių tarybą. O Lietuvoje užregistruota 17 tūkstančių nevyriausybinių organizacijų.
– Ar 1990 metais steigdamas Žmogaus teisių asociaciją įsivaizdavote tokią situaciją? – paklausėme V.Budniko.
– Pavojaus akivaizdoje valstybė tikriausiai turi kontroliuoti nevyriausybines organizacijas. Pasižiūrėkite, kas darosi Ukrainoje. Jei panašus pavojus kiltų Lietuvoje, šis įstatymas leidžia valdžiai tokias organizacijas filtruoti.
Suprantame valstybės norą valdyti procesus. Bet juk turi būti ribos! Dabar laisvės sumažėjo.
Tai rankų laužimo politika.
– Šios organizacijos vienija laisvus piliečius laisvo apsisprendimo principu. Ar tam neprieštarauja prezidentės pasiūlytas ir Seimo patvirtintas įstatymas?
– Oficiali šio įstatymo atsiradimo versija – reikėjo susisteminti organizacijas. Bet juk jos niekam netrukdė gyventi.
Manau, lėmė įsitikinimas, kad valdžia privalo tokias organizacijas kontroliuoti, nes dalis jų steigiama ir ne geranoriškais tikslais. Kai kurios esą gali būti skirtos valstybei ardyti.
Kita vertus, kiekviena valdžia geidžia valdyti visuomenę.
Kuri valdžia to nenorėtų? Tik klausimas – iki kokio laipsnio?
– Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevyriausybines organizacijas prilygino užsienio šnipams. Ar lietuviškas įstatymas švelnesnis?
– Mano nuomone, šnipus turėtų gaudyti atitinkamos tarnybos. Vargu ar tam visas nevyriausybines organizacijas reikia vienyti po vienu skėčiu.
Lietuviškas įstatymas labiau rūpinasi finansinių srautų kontrole: ką remti, ko neremti. Stipresnės organizacijos galės daryti įtaką įstatymų priėmimui. Todėl matau valdžios užmojus pasinaudojant jomis daryti įtaką politiniams procesams, paversti jas politiniu įrankiu, manipuliuoti visuomenės nuomone.
– Kokiu būdu?
– Įstatymų leidyboje būtinas visuomenės palaikymas. Nuo šiol pilietinės visuomenės balsą atstos tik 10 asmenų – nevyriausybinių organizacijų taryba.
Iki šiol net smulkiausia organizacija turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl vieno ar kito įstatymo, o dabar joms bus pasakyta: „Ačiū, jūsų nuomonės nebereikia.“
– Daugelis nevyriausybinių organizacijų iki šiol gaudavo finansavimą iš užsienio.
Ar tai kėlė nerimą valstybės institucijoms?
– Pinigų srautus dabar bus lengviau kontroliuoti, nes taryba rekomenduos, ką finansuoti.
– Ar naujoji taryba bus renkama?
– Įstatyme parašyta: nevyriausybinės organizacijos turi susitarti, kaip paskirti 10 atstovų į tarybą. Kitus dešimt skirs ministerijos.
– Kaip gali susitarti tokie skirtingi žmonės, turintys priešingus interesus? Juk, pavyzdžiui, lyčių lygybės ar gėjų organizacijos niekada nesutars su katalikiškomis.
– Pagal naujausius pranešimus iš Vatikano, ten sklinda gana tolerantiškos nuomonės. Taigi čia nieko baisaus.
Bet nėra mechanizmo, kad vienas žmogus galėtų atstovauti kelioms organizacijoms.
Vadinasi, viskas vyks stichiškai. Į tarybą pateks žmonės pagal principą „kas greičiau“. Arba iš anksto parinkti savi žmonės. Jau yra faktų, kai viena organizacija registruoja kitą, toji – trečią. Organizacijos dygsta kaip grybai po lietaus, o tada vieni kitus palaiko ir deleguoja.
Gali būti, kad grupė asmenų pristeigs organizacijų ir sudarys visą nevyriausybinių organizacijų tarybą.
– O ką siūlote jūs?
– Mes siūlome tarybą sudaryti pagal protingumo kriterijus. Nusistatykime svarbiausius visuomenei sektorius, pavyzdžiui, emigracija, gimstamumas, kultūra ir švietimas, aplinkosauga.
Organizacijos turėtų apsispręsti, į kurį sektorių eina, o ten jau renka atstovą į tarybą. Atstovas turėtų būti pavaldus nevyriausybinėms organizacijoms – jis negalėtų balsuoti taip, kaip užsimano.
