Teigiama, kad per septynerius metus surūdijo dalis karšto vandens vamzdynų, o 300 metrų ilgio trasos keitimo darbai kainuosią 140 tūkstančių litų.
Areną valdančios viešosios įstaigos „Pramogų sala“ vadovas Gintaras Radavičius viešai pareiškė, kad kišenę praverti privalės savivaldybė, nes tai nesąs einamasis remontas.
Pagal sutartį einamuosius darbus savo lėšomis privalo atlikti koncesininkas. Jis pareiškė, kad įmonės veikla nuostolinga, todėl prakalbo, jog būtina didinti koncesijos mokestį.
Šiaulių miesto savivaldybės valdininkai suka galvą, ką apskritai daryti su arenos pastatu, nes iki pat šiol nėra tinkamai įformintas statinio perdavimas.
Perdavė turtą neteisėtu būdu?
Mokesčių mokėtojams per 73,5 milijono litų kainavusi arena duris atvėrė 2007 metų vasarą, bet dabar paaiškėjo, kad iki pat šiol neišspręstas turto perdavimo klausimas.
Arenos pastatas buvo perduotas viešajai įstaigai „Pramogų sala“ pagal 2007-ųjų gruodį pasirašytą priėmimo ir perdavimo aktą.
Teisės aktai numato, kad savivaldybės turtas gali būti perduodamas keturiais būdais – patikėjimo teise, pagal panaudą, pagal patikėjimo sutartį ar išnuomotas.
„Nenorėčiau sakyti, kad turtas buvo perduotas nelegaliai, bet klaustukų dėl teisėtumo išties yra“, – pripažino savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Gytis Skurkis.
Šį pavasarį paskelbtoje 2013 metų ataskaitoje „Pramogų sala“ nurodė, kad arenos pastatas atgaline data grąžintas Šiaulių miesto savivaldybei. Į jos balansą arena įtraukta tik šių metų birželį.
Teisininkai nepalaimino
„Klausimų dėl arenos pastato perdavimo teisėtumo nebūtų, jeigu koncesijos sutartį būtų gavę bent peržiūrėti savivaldybės teisininkai.
Šiuo atveju dokumentus ruošė samdyta įmonė, o savivaldybės teisininkai pažeidžiant įstatymą buvo nustumti į šoną“, – netvarka stebėjosi tarybos narys Artūras Visockas.
Šie nauji klaustukai išryškino dar vieną problemą. Jei arenos turtas perduotas neteisėtai, kyla klausimas, ar Šiaulių miesto savivaldybė kelerius metus teisėtai nuomojosi patalpas iš viešosios įstaigos „Pramogų sala“.
Į areną buvo įkelta savivaldybei pavaldžių sporto mokyklų administracija, o už biudžetinių įstaigų įkurdinimą 2007–2011 metais sumokėta beveik 0,92 mln. litų.
Paklaustas, kokiu pagrindu buvo nuomojamos patalpos arenoje, savivaldybės atstovas G.Skurkis tikino, kad tai buvo numatyta koncesijos sutartyje.
Algoms pinigų negailima
„Svarstome galimybę, pavyzdžiui, už simbolinį litą išnuomoti areną koncesininkui. Tada išnyktų visi klausimai“, – sakė valdininkas.
G.Skurkis negalėjo pasakyti, kodėl iš biudžeto dotuojama įstaiga tiek daug pinigų išleidžia algoms, kodėl taip išaugęs įmonės vadovo atlyginimas: „Ne aš skiriu ir sprendžiu.“
Viešosios įstaigos „Pramogų sala“ paskelbtoje 2013 metų ataskaitoje nurodyta, jog per metus darbuotojų algoms išleista per 600 tūkstančių litų.
Vien generalinio direktoriaus G.Radavičiaus išlaikymas kainavo per 200 tūkstančių litų. Nurodoma, kad jo metinis atlyginimas su mokesčiais siekė 196 138 litus. Vadovo komandiruotėms išleista dar 6048 litai.
Sutartis buvo pakeista
Šiaulių apygardos teismui jau perduota byla, kurioje arenos valdytojas G.Radavičius ir buvęs meras Genadijus Mikšys kaltinami piktnaudžiavimu, o buvęs savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius – tarnybos pareigų neatlikimu.
Paaiškėjo, kad 2006 metais tuometis savivaldybės administracijos direktorius G.Mikšys su „Pramogų sala“ pasirašė ne tokią sutartį, kokiai buvo pritarusi Šiaulių taryba. Sutartyje buvo pakeistas punktas, kuriuo koncesininkas įsipareigojo dalytis pelnu.
2008–2013 metais arenos valdytojus prižiūrinčiai valdininkų komisijai vadovavęs V.Damulevičius pateko į teisiamųjų suolą, nes netinkamai atliko savo pareigas. Konstatuota, kad ši komisija privalėjo kasmet iš naujo apsvarstyti koncesijos mokestį, bet to nedarė.
Apskaičiavo milijoninę žalą
* Nustatyta, kad G.Radavičius įdarbino savo sūnų Mantą, iš jo įstaigai išnuomojo automobilį. Be to, jis savo paties įmonėms sudarė palankesnes nuomos sąlygas nei kitiems patalpų nuomininkams, nesilaikydamas ekonominio efektyvumo reikalavimų pirko prekes ir paslaugas.
* Paaiškėjo, jog G.Radavičius gautas pajamas, įskaitant savivaldybės mokamą koncesijos mokestį, panaudojo neviešiems interesams tenkinti.
* Be Šiaulių miesto savivaldybės sutikimo pirkta beveik 220 tūkstančių litų banko „Snoras“ vertybinių popierių. Kai bankas bankrutavo, žalos patyrė ir savivaldybė.
* Apskaičiuota, kad dėl tokių V.Damulevičiaus ir G.Radavičiaus veiksmų savivaldybė nepagrįstai galėjo sumokėti „Pramogų salai“ daugiau nei 1,9 milijono litų didesnį koncesijos mokestį.
* Teismo sprendimu ieškiniui garantuoti areštuotas G.Radavičiaus ir V.Damulevičiaus turtas.
200 000
Tiek litų per metus kainavo viešosios įstaigos „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus G.Radavičiaus išlaikymas.
