Pirmą kartą čia lankėsi su rabinai iš Londono, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai Mauricia Herczaft ir Johanonas Stoh.
Lietuvos žydų bendruomenės kvietimu vienai dienai į Kauną atvykę rabinai apžiūrėjo VII forte aptiktą masinę nacių aukų kapavietę ir tarėsi kaip joje reikėtų palaidoti tvarkant teritoriją prieš dvejus metus rastus palaikų fragmentus.
Susitikę su Kauno žydų bendruomenės vadovu Gercu Žaku bei VII fortą valdančios viešosios įstaigos Karo paveldo centro direktoriumi Vladimiru Orlovu rabinai patraukė apžiūrėti vietos, kurioje aptikta viena masinių nacių aukų kapaviečių.
Ilgokai virgulėmis tyrę daubą, ją fotografavę, svečiai pareiškė nustatę kapavietės ribas. Rabinai net kelis kartus dėkojo karo istorijos tyrinėtojui V.Orlovui, kad jis rūpinasi koncentracijos stovykla paverstame forte nužudytų žmonių atminimo įamžinimu.
Kada perlaidos, dar neaišku
„Tvarkant fortą rastus kaulus sudėsime į medinę dėžę, juos iškilmingai, laikydamiesi visų apeigų palaidosime masinės kapavietės vietoje. Po kurio laiko čia turėtų atsirasti nedidelis paminklinis akmuo“, – sakė svečiai.
Kada įvyks nacių aukų palaikų fragmentų perlaidojimo ceremonija, nėra aišku. Ją ketinta surengti ateinantį penktadienį, tačiau dėl kylančių organizacinių nesklandumų apeigas galbūt teks atidėti.
Sukrusti privertė publikacija
Apie VII Kauno forte saugomus čia nužudytų žmonių palaikų fragmentus imta kalbėti pasirodžius publikacijai „Lietuvos ryte“.
Dvejus metus taip ir nesugebėjusi nuspręsti, ką daryti su VII forte tvarkant šiukšlyną rastais nacių aukų kaulais, Kauno savivaldybės komisija ėmė veikti tik paviešinus skandalingus faktus.
Palaikai šiukšlių maišuose dūlėjo tik dėl savivaldybėje sudarytos komisijos, kuriai suteiktas itin solidus pavadinimas „Dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvoje okupacinių režimų laikotarpiu, palaikų perkėlimo ir palaidojimo vietų įamžinimo“, neveiklumo.
Skubos tvarka į posėdį susirinkusi komisija pritarė Lietuvos žydų bendruomenės pozicijai, jog palaikus reikia palaidoti toje pačioje vietoje, kur jie buvo rasti.
Atsinaujino seni nesutarimai
Nors komisija, regis, nusprendė, kaip elgtis su nužudytų žmonių palaikų fragmentais, netikėtai atsinaujino seni nesutarimai tarp dviejų Kauno žydų bendruomenių.
Spalio pradžioje Kauno religinės žydų bendruomenės atstovas Mauša Bairakas, lydimas iš Izraelio atvykusio rabino Samuelio Pfefferio, bandė forte esančioje masinėje kapavietėje palaidoti kaulus, tačiau tai padaryti jam nebuvo leista.
Fortą valdančios viešosios įstaigos Karo paveldo centro vadovas V.Orlovas minėjo, jog palaikus palaidoti bus galima tik gavus Kultūros paveldo departamento pritarimą, laikantis tvarkos, kuri nustatyta savivaldybėje vykusio posėdžio metu.
Nužudyta iki 5 tūkst. žmonių
1941 metų birželio 29 dieną iš Berlyno buvo gautas įsakymas Lietuvoje įsteigti pirmąją koncentracijos stovyklą. Lietuvos laikinoji vyriausybė kitą dieną priėmė nutarimą ją įkurti Kaune, VII forte.
VII forte daugiausia buvo kalinama ir vėliau nužudyta žydų, tačiau pasitaikė ir okupantų dokumentacijoje „komunistais“ pavadintų lietuvių. Čia pat buvo laikomi sovietų kariuomenės belaisviai. Vyrai po atviru dangumi laikyti forto aikštėje, o moterys ir vaikai – uždaryti kazematuose. Esama duomenų, jog forte kalintas moteris bei merginas naciai ir jų kolaborantai masiškai žagino.
Liepos mėnesį prasidėjo sistemingas suimtųjų naikinimas. Išlikusiais duomenimis, buvo iškasama duobė, prie kurios statydavo pasmerktuosius. Kareiviai egzekuciją vykdė šaudydami į žmones nuo kalvų kulkosvaidžiais bei lengvaisiais ginklais.
Rytinėje forto dalyje sušaudyta apie 40 liudininkų rabinais vadintų, religingiems žydams būdingą aprangą vilkėjusių belaisvių. Manoma, jog tai – religinių mokyklų auklėtiniai. Tarp aukų buvo žymių žmonių – rabinas Bunimas Wassermanas, taip pat lietuvis poetas Vytautas Montvila.
Kruviniausia egzekucija forte įvyko 1941 metų liepos 6 dieną. Jos metu nuo pylimų buvo sušaudyta apie 2,5 tūkst. vyrų.
Žudynės VII forte vyko iki liepos 19 dienos. Tąkart buvo nužudyti 26 žmonės: 17 žydų, 2 žydės, 4 lietuviai komunistai, 2 lietuvės komunistės ir vienas vokietis komunistas. Manoma, jog šiame forte buvo nužudyta ir masinėse kapavietėse palaidota iki 5 tūkstančių žmonių.
1962 metais išsamų tyrimą apie VII forte vykusias žudynes atliko KGB pareigūnai. Remiantis jų parodymais nustatytos masinių kapaviečių vietos. Jiems pavyko surasti du lietuvių tautybės nacių kolaborantus,.
Po karo forte įkurtas sovietų kariuomenės inžinerinis dalinys, vėliau – karo prekybos tiekimo bazė. Karinės teritorijos statusas kliudė tinkamai sutvarkyti masinio laidojimo vietas ir įamžinti aukų atminimą. Galiausiai forto prieigose buvo pastatytas tik kuklus paminklas.
