Konservatoriaus Jurgio Razmos užregistruotos visuomenės informavimo įstatymo pataisos privertė išsižioti ne tik žiniasklaidą, bet ir pačius Seimo narius. J.Razma ketvirtadienį Seime skubos tvarka užregistravo pataisas, kuriose ypatingos galios spręsti dėl žiniasklaidos suteikiamos Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijai bei pačiam Seimui.
Žiniasklaidą svarstys ir vyskupai
J.Razma siūlo vietoje LŽLEK įkurti Asociaciją, kurią sudarytų Lietuvos žurnalistų sąjunga bei draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių asociacija. Kaip pilnateisė narė būtų ir Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija.
Vadinasi, žurnalistų darbą vertintų ir Katalikų bažnyčia. Maža to, jos atstovas galėtų būti net ir šios asociacijos inspektorius bei tarti galutinį žodį dėl etiškų ir neetiškų leidinių.
Mat pagal naujausias pataisas, inspektorių penkeriems metam skirtų Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlytų asociacijos, kurių viena iš veiklos sričių yra rūpinimasis visuomenės apsauga nuo žalingo informacijos poveikio. Katalikų bažnyčia šiuo atveju labiausiai atspindi šį kriterijų. Vadinasi, apie žiniasklaidos veiklą galėtų spręsti bet kas – netgi žmogus, kuris tiesiogiai neprisiliečia prie žurnalistinio darbo.
Skubėta prastumti
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė dėl tokio įstatymo pakeitimo skambina pavojaus varpais. „Seime daugiau nei metus buvo svarstomas šis įstatymas. Pokalbiuose dalyvavo ir Seimo nariai, konservatoriams atstovavo Valentinas Stundys ir žiniasklaidos atstovai.
Tačiau iki to laiko nei karto nebuvo iškeltas toks siūlymas. Dabar jis atsirado visiškai netikėtai. Buvo balsuojama dėl pertvarkos LŽLEK, kur dalyvautų tik žiniasklaidos ir žurnalistų atstovai, staiga netikėtai prieš pat posėdį J.Razma įregistruoja savo siūlymą ir posėdžio metu jį teikia. J.Razmos naujovė – kad steigėjas būtų ir Vyskupų konferencijos atstovas. O motyvai – neaiškūs“, – piktinasi A.Žilinskienė.
Pasak interneto žiniasklaidos specialistės, Seime kalbėta, kad Bažnyčia yra mūsų penktoji valdžia, todėl jai turi būti suteikiamos tokios galios.
„Aš tada norėčiau pasiremti Konstitucija. Pagal ją, kaip tik Bažnyčia turi būti atskirta nuo valdžios. Motyvai tiesiog absurdiški. Niekas neginčija Bažnyčios, tačiau, kodėl tada įtraukiame tik vienos konfesijos atstovai, kur tada kitos religinės organizacijos? Kitas klausimas – kodėl jie tada išskiriami iš kitų žiniasklaidos veiklą išmanančių organizacijų? Kur tada teisininkai ar psichologų atstovai?“, – Seimo narių klausia A.Žilinskienė.
Nebūtų galima kritikuoti Bažnyčios?
A.Žilinskienė kelia klausimą ir dėl žiniasklaidos turinio. Jei Asociacijai vadovautų katalikų atstovas – kaip būtų sutikta Bažnyčios kritika?
„Žinoma, tai tik prielaida. Tačiau kas galėtų paneigti, kad nebūtų daroma įtaka dėl kritinių rašinių apie Bažnyčią? Toks siūlymas nelogiškas ir sunkiai suprantamas. Tačiau labiausiai liūdina, kad einama ne diskusijos keliu, tačiau viskam siekiama užbėgti už akių, kad niekas nespėtų pareikšti nuomonės“, – stebisi pašnekovė.
Akivaizdu, kad šias įstatymo pataisas buvo skubėta pateikti ir dėl to, kad visuomenėje neįsivyrautų diskusija. Nes diskutuoti tikrai yra apie ką.
Kur kitų konfesijų atstovai?
Seimo nariai Mindaugas Bastys ir Audronė Pitrėnienė stebisi, kad į Asociacijos veiklą įtraukta tik Bažnyčia, o ne kitos visuomeninės organizacijos, kurios turi daugiau galių spręsti apie žiniasklaidos veiklą.
„Geriau, kad žiniasklaida turėtų savo vieną atstovą, kuris atstovautų bendrą nuomonę. Nes dabar tai būtų nuomonė iš šalies. Aš esu prieš tokį siūlymą, nes tai neatitinka bendrų principų. Deja, dabar daugumą turėjo tie, kurie mano, kad tuos principus galima pažeisti. Jei įtraukiam vieną organizaciją, reikia ir daugiau tokių įtraukti“, – tikino M.Bastys.
A.Pitrėnienė teigia, kad toks pasiūlymas - J.Razmos antausis visiems dirbusiems prie šio projekto.
„Sakau atvirai - man tai nesuvokiama. Tiek laiko dirbom, darbo grupės buvo atviros, galima ateiti ir pasisakyti, diskutuoti, o čia per pusę valandos viską paėmė ir sugriovė. Mes buvome apkalbėję, kad šios Asociacijos esmė - savireguliacija. Apie kokią dabar savireguliaciją galime kalbėti?", - stebisi A.Pitrėnienė.
Anot Seimo narės, oponuojantys nėra nusistatę prieš Bažnyčią, tačiau įtraukus dvasininkus į žiniasklaidos reguliavimą, nebetenka prasmės organizacija. Mat J.Razmos siūlyme - inspektorius galėtų būti paskirtas iš asociacijos, kurios viena iš veiklos sričių yra visuomenės apsauga nuo žalingo informacijos poveikio.
„Tada žurnalistai net nepatenka į šį aprašymą? Akivaizdu, kad šis pasiūlymas nepraėjęs diskusijos filtro“, - sako A.Pitrėnienė.
Dar neregėtas atvejis
Lietuvos žiniasklaidos ir žurnalistų bendruomenė ragina Seimo frakcijas labai atidžiai įvertinti praėjusią savaitę preliminariai patvirtintą parlamentarų V.Aleknaitės Abramikienės ir Jurgio Razmos siūlymą į Visuomenės informavimo etikos asociacijos steigėjus priverstinai įtraukti Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferenciją.
„Tokiu skubotu pasiūlymu buvo sukurtas beprecedentis atvejis, kai vienos religinės konfesijos atstovas dėl visiškai neaiškių priežasčių prievarta įtrauktas į žiniasklaidos ir žurnalistų asociacijos steigėjų sąrašą. Iš esmės tuo buvo sugriauta esminė įstatymo pakeitimų idėja – sukurti efektyvią ir profesionalią žiniasklaidos savireguliacijos sistemą, kuri neatstovautų nė vienai politinei, religinei ar kokiai kitai visuomeninei grupei, konkuruojančiai savo idėjomis su kitomis panašiomis organizacijomis.
Net ir labai įtakingos Lietuvoje vienos religinės konfesijos protegavimas ir išimtinių teisių sukūrimas žlugdo galimybę apskritai steigti Visuomenės informavimo etikos asociaciją. Žurnalistų ir žiniasklaidos asociacijų nuomone, vienos religinės bendruomenės privilegija vertinti visą viešai skleidžiamą informaciją (taip pat ir apie religiją) užkirstų kelią asociacijai efektyviai ir objektyviai veikti savireguliacijos srityje.
Taip būtų pakirstas pasitikėjimas asociacijos veikla, nes Lietuvos žmonės turi skirtingas politines ir religines pažiūras, o vienos partijos atstovų ar vienos religinės bendruomenės išskirtinis dalyvavimas vertinant žiniasklaidos turinį būtų nepriimtinas“, – rašoma LŽS pranešime.
Antradienį Seime vyks galutinis balsavimas dėl priėmimo.
