Dabar - tęsinys.
– Kas vyko tą rugsėjo 23-iosios rytą, kai Panevėžio STT darbuotojai paskambino į jūsų buto duris? - pasiteiravo D.Štraupaitės „Lietuvos ryto“ žurnalistė.
– Buvo 6 val. ryto. Paprašiau leisti apsivilkti suknelę. Į butą suėjo keturi vyrai ir viena moteris. Nei liudininkų, nei advokato neprašiau, nes jaučiausi niekuo nenusikaltusi.
Pateikė įtarimus, kad piktnaudžiavau savo darbuotojų darbu juos versdama privačiai dirbti.
Iš piniginės paėmė visus pinigus. Viename skyrelyje rado 3000 litų, paklausė, iš kur?
Tai buvo mamos pinigai, kuriuos ji man buvo patikėjusi, jei staiga mirtų. Liepdavo laikyti piniginėje ir nuolat tikrindavo, ar neišleidau.
Po to išsivedė iš namų, be antrankių, bet suspaudę pečiais, ir nuvežė į darbą. Pasakysiu, kad tie STT darbuotojai nebuvo žiaurūs. Kabinete darė kratą, pasiėmė užrašus.
Po to nufilmavo mano sodybą, kurią paveldėjau po brolio mirties, – apleistą namą, kurio durų aš penkerius metus nebuvau atidariusi.
– Bet jums pareikštame įtarime mačiau, kad ten savivaldybės darbuotojai nuolat dirbo, valė tvenkinį?
– Galėsite pati nuvykti ir nufotografuoti. Mano vaikystės draugas iš Dūkšto, dirbantis savivaldybėje, vienąkart pasiūlė – gal ten nors stagarus nupjauti?
Pasakiau – žoliapjovė neima aviečių stagarų, ar gali nupjauti? Daviau 50 litų, kad nupirktų benzino.
Taip jis ir padarė. O tvenkinio išvis niekas niekada nevalė.
Po to STT pareigūnai nuvežė į Visagino prokuratūrą. Ir ne kabinete, o koridoriuje ėmė spausti: „Prisipažinkite.“ Ką prisipažinti? – nesupratau.
„Ak, šitaip, tai važiuosime į Panevėžį! O rytą mes jus paleisime.“ Paprašiau, kad man leistų pasiimti dantų pastos, šiltų rūbų.
Neleido, pasakė – rytoj grįšite.
Ir naktį mane išvežė į Panevėžio areštinę. Čia jau uždėjo antrankius.
Nufilmavo prie sienos, paėmė pirštų atspaudus. Tik dabar supratau, kad čia kažkas rimta. Man leido susisiekti su mano advokatu Jovitu Elzbergu.
Areštinėje nuvedė į rūsį. Baisus šaltis, visą naktį įjungta šviesa, kad mane stebėtų. Vienas darbuotojas pašnibždėjo – uždenkite tą lempą rankšluosčiu, gal užmigsite.
Kitą dieną išvežė į Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Prokurorė Aurelija Gališanskytė prašė suimti dviem mėnesiams. Teisėjas Kęstutis Venckus skyrė vieno mėnesio suėmimo terminą.
Kitą dieną mane išvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių.
– Esate jau kalbėjusi, kad įtariamuosius veža stalininiame vagone. Kas tai yra?
– Ilga geležinė mašina. Vienoje pusėje ant suolo sėdėjo sulaikytos moterys, ant kito suolo – vyrai nusikaltėliai, teisti po 10 kartų.
Kadangi aš esu valstybės pareigūnė, mane įkišo į šaldytuvo dydžio spintą, kurioje yra mažas grotuotas langelis, ant kelių padėjo mano krepšį – daugiau vietos nebebuvo.
Kvėpuoti neturėjau kuo, dusau. Aš verkiau visą kelią ir meldžiau Dievą, kad tai ištverčiau. O jei likčiau gyva, kad papasakočiau.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje įkišo į kamerą, po kurią vėliau vaikščiojo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tualetas – tai pilna išmatų duobė, kvapas baisus, nes kanalizacija sugedusi.
Sienos nubyrėjusiu tinku, langai – be stiklų, tik su grotomis. Ant vieno lango dar laikėsi šukė. Kai prižiūrėtojas atidarė duris, ta šukė nuo skersvėjo krito ant manęs.
Per grindis nutiestas kanalizacijos vamzdis, kuris nuolat ūžė.
Aš pasilenkiau ant rūbų krepšio, apsiverkiau – kad tik ko sau nepasidaryčiau, kad tik ištverčiau!
Prižiūrėtoja buvo labai žmoniška, davė man tablečių – tik nusiraminkite.
O prie to lango be stiklo nakčiai gatvėje pririšdavo alkaną šunį, kuris kaukdavo visą naktį.
Kadangi man duodavo duonos, aš ją aptepdavau sviestu ir mesdavau per langą, kad jis nustotų kaukęs.
O aplink narkomanai daužo kamerų duris, rėkia.
Dėl šalčio miegoti neįmanoma. Laimė, kad buvo mažas karšto vandens boileris.
Prisileisdavau į kibirą vandens, pakišdavau po lova, kad nors truputį sušiltų čiužinys. O lova buvo visa surūdijusi, nuo garų ant žemės prikrito rūdžių.
– Tokiomis sąlygomis ikiteisminio tardymo izoliatoriuje laikomas dar niekuo nenusikaltęs žmogus, kurio kaltės gal niekada ir nebus rasta?
– Taip, drauge su ne vieną kartą nusikaltusiais žmogžudžiais. Visi čia vienodi.
Čia specialiai taip kankinama, kad palūžtų net nekalti.
Užpykdė Prezidentūrą?
– Kaip tokiomis sąlygomis jūsų laiškas pasiekė prezidentę? Ir kaip paaiškinti tai, kad jus paleido, ne po mėnesio, o po savaitės? Pagaliau kodėl prezidentė netikėtai atvyko į tą patį Šiaulių tardymo izoliatorių?
– Ant prezidentės buvau supykusi, pasakiau, kad tokios areštinės yra prezidentės veidas.
Mano advokatas perdavė mano laišką teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui, o kopiją – Prezidentūrai.
Nežinau, kodėl prezidentė atvyko. Juk daug kas kalba, kad mano sunaikinimas ir eina iš Prezidentūros aplinkos.
Birželį vykusiose Rusų dienose Vingio parke Vilniuje kritikavau prezidentę.
Pasakiau, kad kaimynų mums niekas neišrenka, kad politikai turi turėti išminties, kaip gyventi su kaimynais ir ieškoti būdų bendrauti, o ne kariauti, kad tai turi būti ir valstybės, ir prezidentės išmintis.
O Visaginas yra pavyzdys, kaip gali sugyventi daugybė tautų.
40 000 žmonių plojo atsistoję. Manau, kad ši kalba galėjo supykdyti Prezidentūros aplinką.
Greitas paleidimas – mįslė
– Bet po laiško Prezidentūrai jūs buvote išlaisvinta?
– Taip. Netikėtai spalio 2 dieną paskyrė teismo posėdį, ir vėl buvau iš Šiaulių vežama į Panevėžį tokiu pat stalininiu vagonu. Aš vėl toje spintoje, šalia susirangęs liesas nešertas šuo, kad būtų piktas. Jis cypė iš skausmo, nes stipriai pririštas.
Buvo viena įdomi detalė. Drauge vyko graži jaunutė prižiūrėtoja. Ir viena iš vežamų suimtųjų, lesbietė, sako tai merginai: „Aš labai tavęs norėčiau, esi mano skonio, turėjau 32 tokias mergaites.“
Ta mergina žiūri į mane, ašaros akyse. O vyrai rūko, keikiasi. Visi kaip žvėrys.
Ar pas mus, Lietuvoje, būtų tiek nusikaltėlių, jei nebūtų toks žiaurus elgesys su jais?
Juk yra neblogų, pirmąkart už grotų patekusių žmonių. Jie kali po 8 mėnesius ir paleidžiami neįrodžius kaltės.
Ar taip galima kankinti žmones? Kuo skiriamės nuo fašistinės valstybės?
– Ar suėmimo panaikinimas teisme jums buvo labai netikėtas?
– Taip. Panevėžio apylinkės teisme teisėja Jolanta Raščiuvienė iškart paprašė nuimti antrankius. Jos sprendimas buvo nedelsiant paleisti teismo salėje, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo rugsėjo 23 d. nutartį.
Ir taip po devynių dienų košmaro aš vėl tapau laisva. Tebesu Visagino merė, tik dar turiu nedarbingumo pažymėjimą.
– Kas, jūsų manymu, užsakė jūsų suėmimą?
– Manau, kad buvusi savivaldybės administracija, priklausanti opozicinei partijai – Liberalų sąjūdžiui. Partija čia niekuo dėta.
Buvusi vadovybė bet kokiomis priemonėmis siekia grįžti į valdžią per tiesioginius mero rinkimus 2015 metų kovą.
Žinodami, kokį aš turiu Visagino žmonių palaikymą, pasiekė, kad būčiau suimta likus 6 dienoms iki kandidatų į merus įsiregistravimo.
Norėjo palaikyti suimtą tą laiką, kad negalėčiau įregistruoti savo kandidatūros. Manau, kad tai yra kelių buvusios savivaldybės valdžios žmonių kerštas man už tai, kad aš paviešinau nešvarius jų darbelius.
Už tai 2009 metais buvau atleista iš pareigų.
Turiu įrodymų, kokius „otkatus“ mokėdavo organizacijos.
Net žinojau, kad vienas buvusių savivaldybės vadovų vidinėje švarko kišenėje turėdavo schemą, kur surašydavo, iš ko dar nepaimti „otkatai“.
Jie būdavo imami nekaltu būdu, pavyzdžiui, žaidžiant boulingą ar biliardą, neva mokėdavo pralošę žaidimą, nes „statymai“ būdavo lygūs „otkatų“ sumai.
Prieš pat man ateinant dirbti mere, paskutinėmis savo darbo dienomis administracija pervedė 240 000 litų bendrovei „Kažgarija“ už pėsčiųjų tako Sedulinos alėjos įrengimą.
– Manote, kad dalis pinigų nusėdo privačioje kišenėje?
– Manau. Jei prireiks, ištrauksiu įrodymus. Aš nepasiduosiu, negaliu prarasti gero vardo, kurį pelniau 30 metų dirbdama Dūkšto ir Visagino žmonėms.
Sunkiausi kaltinimai – dar ateityje?
„Lietuvos rytas“ pasiteiravo Panevėžio STT padalinio buvusio vadovo Povilo Urbšio apie Visagino merės suėmimo aplinkybes.
– Jūsų buvę pavaldiniai vėl atliko plačiai nuskambėjusią akciją – su dideliu trenksmu įgrūdo Visagino merę D.Štraupaitę į areštinę, o po to – į kamerą rūsyje, iš kurios po 9 dienų teismo sprendimu ji buvo paleista ir vėl dirba mere. Kodėl STT nuolat griebiasi tokių drastiškų veiksmų, ypač kai dėl merei viešumoje pateiktų įtarimų reikėtų gal tik apklausos? – „Lietuvos rytas“ paklausė P.Urbšio.
– Jei D.Štraupaitė būtų įtariama tik tomis veikomis, apie kurias buvo paskelbta, aišku, vertinčiau pareigūnų veiksmus kaip perteklinius.
Bet iš savo praktikos aš žinau, kad jei stebėjimas buvo atliekamas metus, yra nustatyti ne keli nusikalstami epizodai. Jei nusikaltimai yra didelės apimties, reikia apklausti daug žmonių.
Mes, vertindami nusikaltimus valstybinėje tarnyboje, pamirštame, kad jie daromi organizuotai.
– Tai merė yra įtariama nusikaltimų organizavimu?
– Būna atvejų, kai moterys organizuoja žmogžudystę, bet retai. Tačiau naudodamosi tarnybinėmis galiomis gali organizuoti nusikaltimus.
Per tą laiką merė gali suburti lojalių žmonių grupę, o ta aplinka tampa priklausoma nuo jos – žmonės bijo kalbėti, prarasti darbą. Jie įtiki, kad vadovė yra valdovė.
Jei pašnekintumėte žmones Visagine, pamatytumėte, kad jie bijo kalbėti arba nėra patenkinti merės vadovavimu.
– Ir popiežiumi ne visi patenkinti. Gatvėje visi mano kalbinti žmonės palaikė merę.
– Žmonės įtiki, kad vadovas visagalis. Štai STT sulaiko, o po to paleidžia, dar po kelių dienų į tardymo izoliatorių, kur buvo laikoma D.Štraupaitė, atvyksta pati prezidentė. Ir pasako – tos sąlygos yra nusikalstamos. Ir tai visiškai atitinka, ką kalba merė.
– Ar jums atrodo kitaip – tos sąlygos nenusikalstamos? Jei kalbama, kad Lietuvoje viena didžiausių problemų yra korupcija aukščiausiu lygmeniu, atsakas turi būti adekvatus.
– Bet tie žmonės, kurie matė merės piktnaudžiavimus, dabar mato prezidentės palaikymą, tai ar jie kalbės pareigūnams? Jie bijos sakyti tiesą.
Taip, žmonės neturi būti tampomi į teismus vien tik dėl jėgos demonstravimo. Ir neturi būti išteisinimo.
– Kaip tai suprasti? Kaltas, nekaltas – turi būti nubaustas, jei STT ėmėsi pareigūno ar valdininko?
– Jei teismas korupcinėje byloje pripažįsta, kad nepakanka įrodymų, tai yra jau brokas.
– Tai gal ne teismo, o STT brokas?
– Teismo brokas. Žmonės, stebėdami tą situaciją, mato, kad tie, kurie įsivelia į korupcinius skandalus, yra nebaudžiami. Jie saugomi kaip genofondas. Net Aukščiausiojo teismo praktika liberalėja.
Tai Lietuvoje svarbiausia problema. Dėl korupcijos skurdinama Lietuva. Bet prezidentė, premjeras, Seimo pirmininkė nebekalba apie korupciją – daugiau kalbama apie Rusiją.
– Taip, korupcija įsigalėjusi, bet juk iš patrankos šaudoma į žvirblius? O didžiosios žuvys plaukioja giliau.
– O kokia buvo daroma įtaka iš viršaus, kad D.Štraupaitė būtų paleista.
Sutampa ir tas prezidentės nuvažiavimas į tardymo izoliatorių po merės laiško.
– Kas, jūsų manymu, galėtų daryti įtaką prezidentei, kuri yra aukščiausias asmuo valstybėje? Tai kas valdo valstybę?
– Akivaizdu, kad sprendimas dėl Visagino merės paleidimo buvo pasiremtas telefonine teise.
– D.Štraupaitė vėl kviečiama į apklausą Panevėžio STT. Ši istorija dar nesibaigia?
– Iš savo praktikos žinau, kad iš pradžių pateikiami lengviausi įtarimai – negali iš karto pateikti visko, kas yra surinkta.
* * *
Jau kitą dieną po „Lietuvos ryto“ žurnalistės apsilankymo D.Štraupaitė vėl sulaukė Panevėžio STT darbuotojo vizito į namus. Nors Visagino merė gydosi, jai buvo įteiktas kvietimas pirmadienį, spalio 20 dieną, atvykti į naują apklausą Panevėžyje.
