„Mes manome, kad turi būti daugiau įtraukta tų dalykų, kurie
nėra aprašyti Advokatų etikos kodekse. Be to, yra labai didžiulė
Advokatų garbės teismo jurisprudencija, kuri atsispindi tik pačiose
bylose, bet nėra susisteminta. Naujasis kodeksas galėtų ir
susisteminti, kas yra pasakyta Garbės teismo, ir kartu įrašytų
advokatų etikos sąlygas, kurios iki šiol kodekse buvo labai trumpai
ir asketiškai buvo apibrėžtos. Net ir patys bendrieji etikos
reikalavimai, bendražmogiškieji principai, kurių, kaip ir
kiekvienas žmogus, turi laikytis advokatas, mūsų kodekse iki šiol
nebuvo, tai tas turėtų atsirasti“, - BNS sakė Lietuvos advokatų
tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Jis mano, jeigu jį kitais metais patvirtins Visuotinis advokatų
susirinkimas, per kelerius metus galima pasiekti rezultatus, kuriuos
įvertintų visuomenė.
„Advokatas turi būti etiškas ne tik eidamas pareigas, bet ir
korektiškai elgtis visuomenėje, tai to dabar kodekse nėra
įrašyta. Lojalumas klientui ir teisingumui įrašyti, bet šie
principai nėra detalizuoti, o neretai detalėse būna visa esmė. Tai
šiomis detalėmis norisi papildyti kodeksą“, - teigė I.Vėgėlė.
Jis sako, kad reikia galvoti ir apie įstatymų keitimą, kad
advokato etika būtų įrašyta kaip sąlyga asmenį priimant į
advokatus.
„Jeigu lyginti Advokatūros įstatymą, Teismų įstatymą,
Prokuratūros įstatymą, Antstolių įstatymą, tai pamatysime, kad,
kas susiję su etikos reikalavimais, Advokatūros yra patys mažiausi
reikalavimai. Jeigu visų kitų reguliuojamų teisinių profesijų
reikalavimai yra panašūs, tai Advokatūros po 2013 metų pataisų
jie yra sumažinti. Etikos nėra kaip reikalavimo asmeniui tampant
advokatu, tai tą reikia pasakyti. Kitose profesijose tas reikalavimas
yra aiškus ir įtvirtintas“, - BNS sakė I.Vėgėlė.
Paklaustas, ar advokatų bendruomenė pasiruošusi pokyčiams
etikos srityje, ar nebus sulaukta pasipriešinimo, I.Vėgėlė sakė,
kad etikos kodeksas bus vienas iš lakmuso popierėlių, kuris
parodys, kiek patys advokatai pasiruošę sąžiningai ir atvirai
tvarkytis viduje. Advokatams turi galioti tokios pačios taisyklės,
kaip prokurorams, antstoliams, notarams.
„Jeigu reikalavimus sumažinsim visoms grandims, tada
žiūrėkim, ar viskas tvarkoje su teisingumo vykdymu. Jeigu
sumažinam reikalavimus vienai profesijai, tada turi būti pateikti
argumentai, kodėl būtent advokatams reikia sumažinti etikos
reikalavimus“, - sako Advokatūros vadovas.
Buvęs Advokatų garbės teismo pirmininkas ir dabar Advokatūros
drausmės komiteto pirmininko pareigas einantis Mindaugas Kukaitis
sako, kad iš garbės teismo praktikos matyti, kad nepilnai
atskleistas interesų konflikto vengimo principas.
„Ten, kur advokatas susiduria su problema, ar etiška jam
atstovauti buvusį klientą ir kada tas kliento buvimas pasibaigia -
ar nutraukus sutartį. Per garbės teismo praktiką atskleidėme -
jeigu yra konfidencialios informacijos atskleidimo grėsmė, negali
atstovauti niekada. Kada nėra konfidencialios informacijos
paviešinimo, kada nėra netapatūs santykiai - jeigu advokatas
atstovavo juridiniam asmeniui rengiant viešuosius pirkimus, jis
galėtų stoti į ginčą prieš tą patį juridinį asmenį, jeigu
ginčas yra darbo teisė, rangos sutartis, bet nei dėl viešo
konkurso, kurį jis pats rengė. Dar kita sąlyga - turi būti
praėję ne mažiau nei vieneri metai, kai nutrūko teisiniai
santykiai su tokiu juridiniu asmeniu“, - BNS sakė M.Kukaitis.
Jis sako, kad aukščiau minėtas aiškinimas nėra Etikos kodekse
įtvirtintas, todėl reiktų šią normą praplėsti.
„Interesų konfliktas vienas iš dažniausių pažeidimų“, -
sakė buvęs Garbės teismo pirmininkas.
Jis pasakojo, kad buvo atvejų, kai advokatas atstovavo juridiniam
asmeniui ir akcininkams. Akcininkai susipykus, advokatas stojo į
konfliktą, nors anksčiau atstovavo visiems akcininkams. Buvo
atvejų, kai advokatas atstovavo juridiniam asmeniui, paskui įmonei
buvo iškelta bankroto byla. Kreditoriai samdė advokatą, kuris
atstovavo juridiniam asmeniui, nes tas teisininkas esą daugiau
žinojo, nors galbūt galėjo atskleisti konfidencialią informaciją,
kuriam jam buvo patikėta anksčiau.
M.Kukaitis sako, kad reiktų labiau praplėsti ir
nepriekaištingos reputacijos klausimą, reglamentuoti etiką kontoros
viduje, apibrėžti sėkmės mokesčio klausimus.
Iš gyventojų dažniausiai gaunama skundų dėl interesų
konflikto, nesuteiktos ir nekvalifikuotos pagalbos, honoraro dydžio.
Notarai ir antstoliai turi nustatytus minimalius dydžius, o
advokatams nustatyti maksimalūs įkainiai.
„Advokatas, dirbdamas individuliai, neturėdamas socialinių
garantijų, jis prisiima darbų, kurių negali panešti ant savo
pečių, per daug prisižada. Dar yra „senasis paveldas“, kurie
prisižada, padaryti ko negali, ar pažada ne visai sąžiningus
veiksmus, pažada bylos baigtį, ko advokatas negali“, - BNS sakė
M.Kukaitis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra skelbia, kad
pastarąsias savaites baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas
mažiausiai trijų advokatų atžvilgiu.
Pirmadienį Kauno apylinkės teismas kaltu dėl prekybos poveikiu
pripažino Kauno antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos advokatą Vaclovą Kaminskį. Už padarytą nusikalstamą
veiką advokatui skirta 17 tūkst. 940 litų bauda.
Antradienį Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla,
kurioje prekyba poveikiu kaltinamas Kauno antrinės teisinės pagalbos
advokatų kontoroje dirbantis advokatas Eugenijus Senovaitis., kad
E.Senovaitis iš savo ginamosios galimai reikalavo didesnio nei 50
tūkst. litų kyšio, žadėdamas paveikti Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją, kad pastarasis, priimdamas
nuosprendį kaltinamiesiems skirtų su laisvės atėmimu nesusijusias
bausmes.
Pasak STT, tyrimo metu gauti duomenys leidžia įtarti, kad šių
metų gegužės 27 dieną minimas advokatas savo darbo kabinete
priėmė 20 tūkst. litų - dalį galimai reikalauto kyšio.
Kauno apygardos teismui spalio 9 dieną perduota baudžiamoji
byla, kurioje prokurorės papirkimu kaltinamas Alytuje dirbantis
advokatas Kazys Dainotas Balzaris.
Tyrimo duomenimis, šių metų balandžio 2 dieną minimas
advokatas atvyko į Alytaus apylinkės prokuratūrą ir be
išankstinio įspėjimo užėjo pas prokurorę pasikalbėti apie vieno
jo ginamojo bylą. Po šio pokalbio praėjus maždaug pusvalandžiui
prokurorė savo darbo kabinete netikėtai aptiko voką su pinigais.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atstovaudamas ginamąjį šis
advokatas buvo gavęs apmokėjimą už jo teikiamas paslaugas,
įsitikinta, kad atsižvelgiant į tos bylos aplinkybes prokurorės
ketinimas palaikyti prašymą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo buvęs
visiškai teisėtas. Taip pat buvo gauti ir įrodymai, patvirtinę,
kad vokas ir jame rasti 2000 litų tikrai yra pabuvoję šio advokato rankose.
