Tačiau pirmas žvilgsnis dažnai būna apgaulingas ir šių metų šventė buvo kitokia nei visada, nes priešingai nei ankstesniais metais šventės, dalyviai ir jos lankytojai turėjo mokėti už automobilių stovėjimą.
Daug kas tikriausiai pasakys, kad tie keli papildomi litai – tai smulkmena ir gal net bus teisūs, nes dalis šventės dalyvių ir lankytojų tikriausiai net neatkreipė į tai dėmesio. Tačiau buvo tikriausiai ir tokių, kuriems tai sugadino nuotaiką, nes jie galbūt neturėjo kišenėje smulkiųjų arba suko ratus aplink Laisvės alėją, ieškodami, kur pastatyti automobilį pigiau.
Už tą sugadintą nuotaiką šventės lankytojai turėtų „padėkoti“ Kauno merui A.Kupčinskui ir jo draugų būreliui miesto savivaldybėje. Būtent jų pastangomis šventės išvakarėse vykusiame tarybos posėdyje automobilių stovėjimo apmokestinimo klausimas net nebuvo svarstytas, nes visas A.Kupčinsko dėmesys tame posėdyje buvo skirtas mero kėdės išsaugojimui ir utopiniam Kongresų rūmų projektui. Pasirūpinti žemiškais dalykais ir miestiečių bei miesto svečių reikmėmis Kauno meras ir jo už virvučių tampoma tarybos dauguma neatrado laiko.
Tikriausiai rūpintis miestiečiais A.Kupčinskui nebuvo ir noro, nes miestiečiai jam svarbūs tik tada, kai vyksta rinkimai. Petraukose tarp jų Kauno miesto meras laiko neskaičiuoja ir leidžia sau du mėnesius bėgioti po miškus, išleisdamas save ir visą Kauno miesto tarybą atostogoms, tačiau nepamiršdamas pasiimti už jas mero atlyginimo.
Parbėgęs iš miško, jis dar sugeba sužlugdyti opozicijos inicijuojamą neeilinį tarybos posėdį, tačiau jau kitame į darbovarkę siūlo įtraukti 30 papildomų klausimų. Galbūt konservatoriai savo suvažiavimuose, kur visi sprendimai ir balsavimų rezultatai žinomi iš anksto, sugeba dirbti tokiu tempu, tačiau tikriausiai net M.Adomėno kandidatūros į Vilniaus merus svarstymas (kuris net kauniečiams jau kelia juoką) trunka ilgiau nei A.Kupčinskas bevelytų diskutuoti apie Kauno ir jo gyventojų lūkesčius. Todėl ir rezultatai panašūs: M.Adomėnas vis dar ne kandidatas į merus, o kauniečių lūkesčiai turi tiek pat galimybių realizuotis kaip ir M.Adomėno noras tapti Vilniaus meru.
Bet grįžkime iš Vilniaus į laikinąją sostinę, kuri, laimei dar nebankrutuoja, nes A.Kupčinskas kol kas svajoja ne apie metro ir nuosavas oro linijas, o tik apie Kongresų rūmus.
Ir prisiminkime dar vieną istoriją, susijusią su mokesčiu už automobilių stovėjimą, kurią dauguma kauniečių tikriausiai jau pamiršo, tačiau su kuria jie ir Kauno svečiai susiduria kasdien.
Tai – paskutinė nenokama automobilių stovėjimo aikštelė prie Kauno medicinos universiteto klinikų, kurią A.Kupčinskas ir jo vadovaujama dauguma nuo šių metų pradžios apmokestino. Kaip ir Derliaus šventės atveju, iš pirmo žvilgsnio atrodytų smulkmena, neverta didesnių diskusijų, tačiau pabandykite įsivaizduoti save, atvežusį savo dukrą, seserį ar mamą pas gydytojus ir pirmiausia sprendžiantį problemą, kaip susimokėti už automobilio stovėjimą.
A.Kupčinskui ši problema tikriausiai neaktuali, nes jis žino, kad, reikalui esant, ją išspręs jo vairuotojas. Jis taip pat žino, kad prie klinikų iš Kauno ir kitų Lietuvos miestų gyventojų surinktus pinigus, vėliau bus galima panaudoti savo viešiesiems ryšiams ir, pavyzdžiui, paremti „Žalgirio“ krepšinio klubą. Be to, A.Kupčinskas žino, kad kauniečiai prie tokių mero viešųjų ryšių jau įpratę ir vis tiek visada balsuoja už konservatorius. Kaip kad vilniečiai visada balsuoja už A.Zuoką.
Tad tikriausiai belieka palinkėti A.Kupčinskui sėkmės rinkimuose ir tikėtis, kad po jų Kaune iškils didingi Kongresų rūmai. Kauniečių patogumui A.Kupčinskas jau per rinkimų kampaniją galėtų pranešti, kiek reikės sumokėti už automobilio stovėjimą atvažiavus į tuose rūmuose vyksiančius renginius.
