Seimo URK tokią poziciją patvirtino penktadienį, pateikdamas
atsakymus į britų parlamento atsiųstą klausimyną dėl Europos
Sąjungos ir Rusijos santykių.
„Į Seimą kreipėsi Didžiosios Britanijos Lordų rūmai, kurie
paruošė klausimyną apie ES ir Rusijos santykius, mes nutarėme
atsakyti Lordų rūmams, užpildyti klausimyną“, - BNS sakė
komiteto vadovas Benediktas Juodka.
Seimo URK pažymi, kad pagrindinė šiandieninės saugumo krizės
Europoje priežastis – Rusijos siekis atkurti savo įtakos zoną,
ignoruojant kaimyninių valstybių suverenią teisę vykdyti
savarankišką užsienio politiką ir priimti sprendimus dėl savo
raidos krypties, ypač kai tai susiję su euroatlantine integracija.
„Kita priežastis – principinės ir vieningos tarptautinės
bendruomenės laikysenos Rusijos agresijos akivaizdoje stoka.
Kiekvieną kartą, kai Rusija sulaužo taikaus tarptautinio sambūvio
taisykles, Vakarų bendruomenė linkusi greitai tai pamiršti, todėl
Rusija gali veikti visiško „nebaudžiamumo“ sąlygomis,
nerizikuodama susidurti su jai skaudžiomis pasekmėmis“, - rašoma
komiteto atsakymuose.
Juose pažymima, kad nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui
daro vien ilgalaikę žalą ir Vakarams, ir pačiai Rusijai. „Jeigu
ES nesilaikys principinės ir tvirtos pozicijos Rusijos agresijos
atžvilgiu, tuo aukštesnė kaina bus sumokėta. Ir tai ne tik mūsų
kaimyninių valstybių, bet ir pačios ES valstybių narių stabilumo
ir saugumo kaina. Rusijos ir Ukrainos konfliktas, kaip jis
besibaigtų, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių viso Vidurio ir
Rytų Europos regiono saugumui ir stabilumui“ - rašoma URK
pozicijoje.
Pasak komiteto, toms posovietinės erdvės šalims, kurios yra
atsidūrusios tarp dviejų integracinių erdvių – ES ir Eurazijos
ekonominės sąjungos, turi būti pasiūlyta narystės ES perspektyva,
nes kitu atveju Rusija tai įvertins kaip geopolitinį vakuumą, kurį
ilgainiui sieks užpildyti. „Tik toks ES santykių su Rytų
partnerystės valstybėmis posūkis gali sukurti sąlygas šių
šalių reformoms, europietiškų normų sklaidai. Taip būtų
siaurinama ir Rusijos primetamų žaidimo taisyklių erdvė“, -
teigia komitetas.
Pozicijoje pažymima, kad ES turi du stiprius tarpusavio
priklausomybe grįstus svertus Rusijos atžvilgiu: ES vidaus rinką,
kurioje Rusija yra suinteresuota dalyvauti, ir tai, kad ES yra
svarbiausia Rusijos tiekiamų energetinių išteklių vartotoja.
„Deja, bet konstruojant ES-Rusijos santykius šie svertai iki šiol
nebuvo efektyviai išnaudojami. Viena iš priežasčių – tai ES
viduje konkuruojančios skirtingos santykių su Rusija vizijos. ES
valstybės narės skirtingai suvokia Rusiją, jos interesus,
geopolitinę logiką, yra skirtinguose ekonominės priklausomybės nuo
Rusijos lygiuose, todėl siūlo taikyti skirtingus politikos modelius
šios valstybės atžvilgiu, kurių bendrą vardiklį rasti labai
sunku. Rusijos režimo stiprioji pusė – Europos priklausomybė nuo
Rusijos energetinių išteklių – ypač dujų. Tačiau iš kitos
pusės tai yra ir silpnoji vieta – Rusijai reikia ES rinkos, kurioje
tuos išteklius galėtų parduoti“, - sako komitetas.
Taip pat komitetas išsako poziciją, kokiomis sąlygomis galėtų
būti atšauktos sankcijos Rusijai: visiškas Rusijos ginkluotųjų
pajėgų išvedimas iš okupuotų Ukrainos teritorijos dalių ir
atitraukimas nuo Ukrainos pasienio Ukrainos teritorijoje veikiančių
marionetinių separatistinių darinių nepripažinimas; jėgos ir
kitokios prievartos nenaudojimas; saugaus pabėgėlių ir perkeltųjų
asmenų sugrįžimo į namus užtikrinimas; Ukrainos jurisdikcijos
Kryme atkūrimas; Ukrainos teisės savarankiškai ir be jokio
išorinio spaudimo spręsti savo dvišalių santykių su ES
darbotvarkės klausimus užtikrinimas.
Atsakęs į Jungtinės Karalystės atsiųstą klausimyną,
komitetas taip pat šią savo poziciją perduoda ES ir NATO valstybių
narių nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui, ES
institucijoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.
ES sankcijas Rusijai įvedė dėl Ukrainos Krymo regiono
aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje. Jos apima
draudimą atvykti ir turto įšaldymą grupei asmenų, taip pat
apribojimus finansų, energetikos ir gynybos pramonėje.
