Apie tai, ar įmanoma užkirsti kelią mokinių vežimui į sukarintas rusiškas stovyklas ir kokias alternatyvas gali pasiūlyti mūsų valstybė, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus bei Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Eugenijus Jovaiša.
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat pradėjo tyrimą dėl Rusijos Lietuvos moksleiviams pasiūlytos veiklos. Šio tyrimo rezultatų nėra, tačiau R.Vaitkus sako, kad jau aišku, kad alternatyva yra tik viena: „Turime turėti kuo daugiau tokių stovyklų Lietuvoje. Dėkoju Krašto apsaugos ministerijai, kad ji savo ruožtu pasiūlė dalyvauti šaulių stovykloje“.
Pataria rinktis atsargiai
Anot R.Vaitkaus, reikia labai atsargiai rinktis keliones, žiūrėti, kas kviečia, finansuoja. „Visada galima pasitarti su Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybe, neužsiimti saviveikla“, – įspėja švietimo ir mokslo viceministras. Jis taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, kiek mokyklų turi sąsajų su stovyklomis Rusijoje – šios informacijos neatskleidžia ir VSD.
„Dabar kuriame viešą administravimo įstaigą, kuri atliks mokyklų priežiūrą, kur bus galima operatyviai reaguoti į tokius dalykus, teikti informaciją“, – priduria R.Vaitkus.
Anot ministerijos atstovo, lietuviškos stovyklos yra geresnės, nes jos neužsiima propaganda, neskatina agresijos.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pabrėžia, kad ministerija pasiryžusi finansuoti jaunųjų šaulių stovyklas: „Nors auklėjimas nėra tiesioginis krašto apsaugos dalykas, bet pilietinis patriotinis ugdymas yra organiška mūsų dalis“.
Išvykti į Rusiją uždrausti negali
Teisiškai vežti į sukarintas stovyklas Rusijoje nėra draudžiama. Tėvai ir vaikai sprendžia, ką veikti laisvalaikiu.
„Nenoriu uždrausti išvykti. Noriu, kad jie galėtų drąsiai važiuoti. Vyresniems vaikams yra baziniai karo kursai, kur gali praleisti visą vasarą – puikiausiai, su išlaikymu“, – teigia J.Olekas.
„Ar tos mokyklos, kurių mokiniai vyko į tas stovyklas apskritai gali būti baudžiamos? Prezidentė pareiškė, kad už tai atsakingos mokyklos“, – profesoriaus E.Jovaišos paklausė laidos vedėja.
Anot E.Jovaišos, klausimas, kaip nubausti yra pavėluotas, nes ištakos šių veiksmų glūdi daug giliau: „Tai yra pilietinio ugdymo spragos. Dalis rusų visuomenės, inteligentiškos visuomenės, nelaiko savęs Lietuvos piliečiais“.
R.Vaitkus pabrėžia, kad 2009 m. pilietiniam ugdymui iš valstybės biudžeto būdavo skiriama iki 4,5 mln. litų, o 2010 metais šios lėšos buvo drastiškai sumažintos – iki 100 tūkst. litų.
„Kitais metais bus skirta 1 mln. litų. Kai buvo sumažintos lėšos, mes negalėjom dirbti prevenciškai, pasiūlyti į Rusiją viliojamiems vaikams lietuviškų alternatyvų“, – kalba R.Vaitkus.
Ne visi mokytojai brangina demokratiją
Mokyklos, kuri vaikus vežė į „Sojuz“ stovyklas, istorijos mokytojas pats organizavo, pats važiavo ir didžiavosi, rodė nuotraukas, kaip vaikai dėvi Georgijaus juosteles, dainuoja rusiškas dainas.
Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas E.Jovaiša mano, kad toks mokytojas visiškai nežiūri į demokratinės valstybės interesus, politinę situaciją: „Jis yra abejingas. Ir tai lemia ne pinigai“.
Būtent dėl to R.Vaitkus siūlo didžiausią dėmesį kreipti į mokytojus. „Bet kam tuomet reikėjo sunaikinti skyrių, kuris buvo atsakingas už mokytojų kvalifikaciją?“, – retorinį klausimą savo pirmtakams pateikia viceministras.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje https://tv.lrytas.lt.
