Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Modestas
Naudžius sakė, kad „komentaro pateikti negalės“. Taip jis
atsakė į BNS klausimą, kokia yra šalies vadovės pozicija dėl
tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo Lietuvoje.
„Tikrai manau, kad tai nėra prioritetas Lietuvoje. Parlamente
svarstomų įstatymų eilėje turime tikrai labai svarbių klausimų,
kuriuos turime pirmiausia apsvarstyti“, - sakė Darbo partijos
pirmininkė, parlamento vadovė Loreta Graužinienė.
Valdančiosios Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas
Kirkilas teigė, kad klausimas yra svarstytinas, tačiau kartu jis
pabrėžė, jog tai darant būtina atsižvelgti į tradicijas ir
visuomenės požiūrį.
„Reikia svarstyti, reikia tartis parlamente ir su visuomene.
Negali būti įstatymai priimami neatsižvelgiant į konkrečios
valstybės tradicijas, papročius, požiūrį visuomenės. Tik
svarstyti tokius klausimus reikia ne susipriešinant, o ramiai,
racionaliai, kaip tai dažnai daro estai“, - BNS sakė G.Kirkilas.
Aiškiai prieš homoseksualų partnerystės įteisinimą buvo
valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko
pirmasis pavaduotojas europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
„Mano manymu, Partnerystės įstatymas tarp skirtingų lyčių
yra normalus ir svarstytinas klausimas. Bet jeigu mes kalbame apie
partnerystės įteisinimą tarp vienos lyties asmenų, mano nuomone,
toks įstatymas yra nereikalingas ir aš nebalsuočiau už jį“, –
BNS sakė V.Mazuronis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių
demokratų partijos lyderis Andrius Kubilius taip pat buvo prieš. Jo
teigimu, šioje srityje lietuviai neturi lygiuotis į estus.
„Yra sričių, kur mes nenorime pasivyti ir pralenkti estus. Yra
dalykų, kur pasivijome ir pralenkėme, kaip pavyzdžiui, ekonomikos
augimas, bet šituo klausimu, manau, mes tikrai nenorime pasivyti ir
pralenkti“, - BNS sakė A.Kubilius.
„Aš tam nepritariu. Manau, kad šeima, kaip visoje Vakarų
civilizacijoje buvo labai svarbi visais laikais ir buvo pagrįsta vyro
bei moters santuoka, nematau, kodėl dabar turėtumėm griauti tuos
pamatinius dalykus“, - pridūrė konservatorių vadovas.
Tvirtai už tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą
pasisakė vienintelio Liberalų sąjūdžio vadovas.
„Visame pasaulyje gyvena žmonės, kurie būdami tos pačios
lyties kuria bendrą gyvenimą, ir Lietuva yra ne išimtis. Man
atrodo, kad partnerystės įteisinimas Lietuvoje anksčiau ar vėliau
turi būti. Kolegos estai padarė sprendimą, jie daugelį sprendimų
sugeba priimti be kažkokių didelių stereotipų, klišių bei
emocijų, ir yra priekyje“, - BNS sakė Liberalų sąjūdžio
pirmininkas Eligijus Masiulis.
Tuo pačiu jis konstatavo, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta
politinės valios įteisinti partnerystę, o esamą situaciją jis
įvardijo kaip bėgimą nuo realybės.
„Mes, liberalai, esame prieš (homoseksualių asmenų)
santuokas, bet esame už partnerystės instituto įtvirtinimą, ir kad
ta partneryse galėtų naudotis tiek heteroseksualios, tiek kitos
poros. Mes bėgame nuo gyvenimo realybės, bet anksčiau ar vėliau su
ta gyvenimo realybe turėsime susitaikyti“, - kalbėjo E.Masiulis.
Neseniai iš valdančiosios koalicijos pasitraukusi Lietuvos
lenkų rinkimų akcija pasisako prieš tos pačios lyties asmenų
partnerystės įteisinimą.
„Mūsų partija laikosi standartinių krikščioniškų
vertybių, šeima turi būti vyras ir moteris, čia vienareikšmiai.
Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi, kaip jam reikia, bet neturi
būti įtakojami kiti ir keičiamos vertybės“, - BNS sakė LLRA
atstovas, Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius.
Estijos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, kuris leis
tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę. Už tai
ketvirtadienį balsavo 40 parlamentarų, 38 buvo prieš, o 10
balsavime nedalyvavo. Įstatymas įsigalios 2016 metais.
Lietuvoje iki šiol neįteisinta partnerystė nei tarp tos
pačios, nei tarp skirtingų lyčių asmenų.
Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių nepritaria tos
pačios lyties asmenų partnerystei. Pernai lapkritį bendrovės
„Vilmorus“ tyrime paklausti, kaip vertina siūlymus, kad Lietuvoje
galima būtų galima užregistruoti tos pačios lyties asmenų
(sugyventinių) partnerystę, teigiamai arba greičiau teigiamai
atsakė 7 proc. respondentų, patenkinamai – 4 procentai. Tuo metu
neigiamai tokius siūlymus įvertino 79 proc. respondentų, 10 proc.
į šį klausimą neatsakė.
Tuomet Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliktoje apklausoje
dalyvavo 1000 respondentų, vyresnių nei 18 metų.
