Laiškus su pažadais mokėti kasmėnesines išmokas gavo ne tik gyvi, bet ir kai kurie jau seniai mirę Antrojo pasaulinio karo dalyviai.
Neužmiršti net represijas vykdžiusios sovietinės armijos kariai, 1956-ųjų Vengrijos revoliucijos ir 1968-ųjų Prahos pavasario malšintojai.
Siūlosi paremti velionį
Pasvalio rajono Vaškų miestelio seniūnas Kęstutis Jasėnas neseniai gavo laišką, adresuotą beveik prieš ketverius metus mirusiam jo tėvui.
Laiške iš Rusijos ambasados informuojama, kad Jonui Jasėnui, buvusiam Didžiojo Tėvynės karo dalyviui, Rusija skiria piniginę išmoką.
Laiške rusų kalba rašoma, kad remiantis Rusijos prezidento V.Putino 2014 metų gegužės 8 dienos įsakymu „Dėl priemonių pagerinti kai kurių kategorijų Didžiojo Tėvynės karo veteranų, gyvenančių Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, materialinę padėtį“ J.Jasėnui priklauso materialinis aprūpinimas iki gyvos galvos iš Rusijos biudžeto.
Adresato prašoma kuo skubiau į Lietuvoje esančią Rusijos ambasadą atsiųsti savo paso kopiją ir banko sąskaitos numerį. Rašte neminima, kokia pinigų suma žadama aprūpinti adresatą.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, mėnesinės išmokos turėtų siekti nuo 35 iki 70 litų.
Laiškas – lyg spjūvis į sielą
„Pasijutau prislėgtas. Tėvo jau seniai nėra gyvo. Mirusi ir mama. Esame trys broliai. Visi dėl šio laiško pasijutome labai nemaloniai. Tarsi būtų spjauta į mūsų giminės sielą“, – kalbėjo K.Jasėnas.
Seniūnas nusprendė šio nesusipratimo nenutylėti ir paskambino į Rusijos ambasados konsulinį skyrių.
„Taip ir paklausiau – kodėl prispjovėte mums į sielą? Paaiškinau, kad jie išsiuntė laišką prieš trejus su puse metų mirusiam žmogui. Darbuotoja atsakė, kad nenorėjo nieko įžeisti, kad jų šalis rūpinasi karo veteranais, jų šeimos gerove. O įvykusi klaida tėra žmogiškasis veiksnys“, – prisiminė pokalbį K.Jasėnas.
Vaškų seniūnas nerado atsakymo, kodėl tik dabar Rusija susirūpino Antrojo pasaulinio karo veteranais, o ne prieš dvidešimt ar penkiolika metų, kai jų dar daug buvo gyvų.
Ir kodėl šių metų gegužės 8 dieną V.Putinas susirūpino tik Baltijos šalių karo veteranų materialinės padėties pagerinimu. Biržietis neatmeta, kad toks Rusijos žingsnis – tai politikos Ukrainoje tęsinys.
Pinigų atsisakė tik viena
K.Jasėnas pasakojo, kad jo seniūnijoje yra likę trylika Antrojo pasaulinio karo dalyvių našlių. Jis, būdamas seniūnas, visas jas informavo apie Rusijos sprendimą skirti paramą buvusiems karo dalyviams arba jų našlėms.
Beveik visos šios garbaus amžiaus moteriškės labai apsidžiaugė pažadėtais papildomais pinigais.
Tik viena iš trylikos Vaškų seniūnijos našlių atsisakė priimti V.Putino siūlomą aprūpinimą iki gyvos galvos. Ji seniūnui pasakė, kad priešams niekada netarnavo ir išmaldos iš jų neprašė. Moteris K.Jasėnui sakė esanti tikra, kad tos išmaldos nebūtų prašęs ir jos vyras.
Rems ir represijų vykdytojus
Rusijos ambasados laiškas apie žadamą aprūpinimą iki gyvos galvos pradžiugino ir panevėžietį Joną Mažylį. Jis yra Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas.
Pats J.Mažylis nedalyvavo šiame kare, tačiau yra pripažintas karo dalyviu. Jis kartu su tuomečiais Sovietų Sąjungos desantininkų daliniais dalyvavo malšinant 1956 metų Vengrijos revoliuciją.
Buvęs Priešgaisrinės apsaugos vidaus tarnybos majoras užsiminė „uostęs parako Vengrijoje“. Jis sakė šioje šalyje turėjęs atlikti specialias užduotis, apie kurias jam tuometė vadovybė patarė niekam nepasakoti.
J.Mažylis yra patenkintas tokia V.Putino valdomos Rusijos politika.
Panevėžietis apgailestauja, kad tokio žingsnio, remiančio visų Baltijos šalių karo veteranų šeimas, didžioji kaimynė nežengė anksčiau. Jo teigimu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę Panevėžyje buvo beveik pusantro tūkstančio karo veteranų. Dabar jų teliko 48.
„Aš pats nusiunčiau į Rusijos ambasadą Lietuvoje savo paso kopiją ir banko sąskaitos numerį.
Mano žiniomis, tai padarė dar aštuoni laiškus gavę karo veteranai. Kiti į mane nesikreipė, gal patys ar padedami vaikų susitvarkė. O tie, kurie kreipėsi, vis klibina mane ir nekantrauja: „Kas, kada, kaip?“ – „Lietuvos rytui“ sakė J.Mažylis.
Žurnalistei paskambinus į Rusijos ambasadą ir paklausus, ar daug Lietuvos gyventojų atsiliepė į jiems siunčiamus paramą siūlančius laiškus, atsakymas buvo trumpas – daugybė.
