V.Stačioko telefonas „Huawei Ascend 300“ vagišių grobiu tapo Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje.
Savininkas buvo užregistravęs savo telefoną „Google Play“ parduotuvėje. Ten yra speciali programa, pavadinta įrenginio tvarkymo priemone, kuri leidžia telefono savininkui matyti, kur yra jo aparatas.
Pats rado savo telefoną
„Naudojantis ta programa galima sekti telefono judėjimą kelių metrų atstumu, o telefonui dingus savininkas gali kompiuteryje ištrinti duomenis ir net užrakinti, kad telefonu nebūtų įmanoma paskambinti net įdėjus kitą kortelę“, – aiškino vilnietis.
V.Stačiokas po poros dienų pamatė, kad jo dingęs telefonas atsidūrė Vilniaus rajono Šakiškių kaimo 24-ajame name netoli Medininkų.
„Prisiminiau programėlės kūrėjų nurodymą, jog aptikus, kur yra pavogtas telefonas, nereikia bandyti pačiam jo atgauti, bet būtina kreiptis į teisėsaugos pareigūnus.
Nenorėdamas suklaidinti policininkų maždaug savaitę sekiau, ar mano telefonas tebėra Šakiškių kaime.
Žmogus, turintis vogtą aparatą, judėjo įvairiomis kryptimis, bet vakare telefonas sugrįždavo į Šakiškių kaimo 24-uoju numeriu pažymėtą namą“, – pasakojo V.Stačiokas.
Policija atsirašinėjo
V.Stačiokas kreipėsi į Vilniaus pirmąjį policijos komisariatą, rugpjūčio 4-ąją parašė pareiškimą, nurodė vogto telefono buvimo vietą ir net pateikė schemą, kur yra tas Šakiškių kaimo namas.
Vilniečiui buvo smalsu, per kiek laiko reaguos pareigūnai.
Po poros dienų kompiuteryje išvydo, kad telefonas atsidūrė visai šalia policijos komisariato Žirmūnuose, o paskui buvo išjungtas.
V.Stačioką pagavo azartas. Jis toliau stebėjo, ar pavogtas aparatas vėl nebus įjungtas.
Po savaitės V.Stačiokas gavo atsakymą iš policijos, kad, atlikus mobiliojo ryšio telefono tarptautinio judriojo ryšio įrenginio identifikatoriaus (IMEI) kontrolę, aparato buvimo vietos nustatyti nepavyko.
Dar buvo pranešta, kad yra paskelbta mobiliojo ryšio telefono paieška pagal identifikatoriaus numerį.
Vyrą apstulbino ir tai, kad policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, jog dingusio telefono vertė neviršija 250 minimalių gyvenimo lygių (vienas minimalus gyvenimo lygis – 130 litų), kitaip sakant, 32,5 tūkst. litų.
„Skamba tiesiog neįtikėtinai: kompiuteris užfiksuoja vogtą telefoną policijos komisariato teritorijoje, pareigūnai nesugeba jo aptikti, o paskui surašo formalų atsakymą, kad pradėti ikiteisminio tyrimo nėra pagrindo“, – stebėjosi nukentėjęs vilnietis.
Daiktas atsidūrė lombarde
V.Stačiokas nenumojo ranka į šią istoriją, nes siekė įrodyti, kad policija blogai atlieka pareigas.
„Ir buvau teisus. Rugsėjo 3 dieną vėl išvydau ekrane įjungtą telefoną. Jis buvo atneštas į lombardą“, – pasakojo vilnietis.
Vyras pasinaudojo įrenginio tvarkymo programos galimybe blokuoti vogto telefono skambučius ir paliko vienintelį savo numerį, kuriuo galėjo paskambinti asmuo, turintis jo aparatą.
Taip pat nusiuntė tokio turinio žinutę: „Šis telefonas yra vogtas, prašau perduoti jį policijai.“
Tada sulaukė skambučio iš lombardo.
„Prašiau, kad man telefoną parduotų, ir sutikau mokėti tiek, kiek jis kainavo.
Tačiau pašnekovas padėjo ragelį. Daugiau tuo numeriu nepavyko prisiskambinti“, – kalbėjo V.Stačiokas.
Vilnietis stebėjosi, kaip telefonas galėjo būti priimtas į lombardą, kai daikto dokumentus ir pirkimo sutartį turėjo jis.
Be to, vyras įsitikino, kad vogto daikto neįmanoma atgauti net tada, kai žinai, kur jis yra.
Jaučiasi padarę viską
Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pavogto telefono pasirašė Vilniaus pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos tyrėjas Edgaras Micevičius.
– Kodėl nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pavogto telefono? – paklausėme šio pareigūno.
– Policija pasinaudojo visomis galimybėmis daiktui surasti.
– Ar galėtumėte išvardyti tas galimybes?
– Aš tikrai jų nevardinsiu. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į prokurorą.
