Seimas nesiėmė riboti rusiškų televizijų transliacijų

2014 m. spalio 7 d. 17:30
Gediminas Gasiulis
Seimas antradienį nesiėmė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktų pataisų, kuriomis siūlyta mažinti rusiškų televizijos kanalų transliavimą Lietuvoje. Grąžindami pataisas tobulinti parlamentarai dar spėjo ir apsižodžiuoti.
Daugiau nuotraukų (1)
Už prezidentės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 33, „prieš“ – 13, susilaikė 49 Seimo nariai. Visgi pataisos nebuvo atmestos – parlamentarai nutarė grąžinti jas į Prezidentūrą tobulinti. Bene aktyviausių diskusijų sulaukė prezidentės siūlymas, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų TV programų kiekio būtų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Paprasčiau sakant, retransliuotojų pagrindiniuose paketuose galėtų likti ne daugiau nei dešimtadalis rusiškų kanalų. Specializuotiems (teminiams) paketams tai įtakos neturėtų. Šiuo metu rusiška produkcija sudaro iki trečdalio visų retransliuojamų programų Lietuvoje. Komentuodama siūlomas pataisas Seimo narė Birutė Vėsaitė retoriškai klausė, kodėl lietuviai laikomi „asilais, neturinčiais kritinio mąstymo“. Jos nuomone, tokiu būdu būtų ribojama žmonių teisė į laisvą informacijos sklaidą. „Kas yra žiūrovai – pensininkai. Ar jie moka anglų kalbą? Šiandien apklausos sako, kad 65 procentai supranta rusų kalbą, o likę tik 30 procentų supranta anglų. Kodėl mes norime šių žmonių teises apriboti? Ir kas yra karo propaganda? Aš matau CNN laidas, kur džihadistai galvas kapoja – ar tai nėra karo propaganda?“ – kalbėjo B.Vėsaitė. Pataisas parlamentarams pristačiusi prezidentės patarėja Rūta Kačkutė nurodė, kad žmonių teisės nebūtų ribojamos – daugiau rusiško turinio pageidaujantys žiūrovai galėtų rinktis teminius paketus, kuriuose būtų surinktos programos kitomis kalbomis. Ji taip pat pridūrė, kad siekis kaip tik yra suteikti galimybę sužinoti visapusišką informaciją, o ne propagandą. Papildomi ribojimai buvo pasiūlyti atsižvelgiant į padažnėjusias informacines atakas, priešišką propagandą. Prezidentė siūlė numatyti, kad už karo propagavimą ir kurstymą, raginimus kėsintis į Lietuvos suverenitetą ir nepriklausomybę TV kanalui grėstų ne tik licencijos sustabdymas ar nutraukimas, bet ir piniginė bauda iki 100 tūkst. Lt. Panaši tvarka esą galioja Vokietijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Maltoje. Liberalas Remigijus Šimašius prezidentės patarėjos klausė, ar tokios priemonės išties padėtų pasiekti norimus tikslus – esą retransliuotojai galėtų išmesti ukrainietiškus kanalus arba, pavyzdžiui, žvejų pamėgtą „Ochota y rybalka“, o propagandiniai kanalai liktų. „Ar ne geriau eiti kitu keliu, griežtinti sankcijas toms, kurios yra sistemiškai dezinformuojančios?“, – teiravosi Seimo narys. „Manyčiau, kad retransliuotojai puikiai supranta, kokios grėsmės kyla Lietuvos informaciniam saugumui ir reikia tikėtis atsakingo programų paketo formavimo. Labai tikiuosi, kad šis įstatymo projektas pasieks savo tikslus“, – sakė R.Kačkutė. Valdui Vasiliauskui nerimą kėlė tai, kad baudas televizijoms savo nuožiūra galės skirti Lietuvos radijo ir televizijos komisija, esą tokiu būdu ji kone prilyginama teismui. R.Kačkutė tokius nuogąstavimus atmetė, mat komisijos sprendimus būtų galima skųsti teismui.
B.Vėsaitės visi šie paaiškinimai neįtikino: „Gyvename XXI amžiuje, visos informacijos neužgniauši. Yra internetas, palydovinė televizija... Kaip techniškai uždrausime žmonėms žiūrėti rusiškus kanalus per palydovinę TV? Aš to neįsivaizduoju. Aš siūlau ruoštis ne draudimams, o kontrpuolimui ir informacinėms atakoms iš Rusijos erdvės.“
Seimui balsų dauguma nepritarus pataisų svarstymui po pateikimo, Andrius Kubilius suskubo pasiūlyti jas grąžinti tobulinti.
„Bet visų pirma reiktų tobulinti savimonę valdančiosios koalicijos, kuri, atrodo, pamiršo kur ir kada mes gyvename. Jei taip elgiatės, tai nustokite kalbėti apie informacinių karų pavojus ir grėsmes, – sakė opozicijos lyderis. – Jūsų balsavimas rodo, kad arba kažko nesuprantate, arba jūsų smegenys tų informacinių karų jau gerokai paveiktos. Tai, kaip vieningai valdanti koalicija atmetė šį projektą, mane dar labiau gąsdina nei patys informaciniai karai TV eteryje.“ Atsakydamas į tokius pastebėjimus, Algirdas Sysas atrėžė, kad turintys kitokią nuomonę neturėtų jos ginti įžeidimais. „Smegenys pas visus truputį deformuotos. Jei mes gerbiame Europos teisę ir Europos teisės departamento išvadas – perskaitykite jas labai atidžiai, – negalime pritarti. Aš sutinku, kad pataisos turėtų būtų grąžintos tobulinimui ir vėliau galėtų vėl ateiti su šiuo projektu, pakoreguotu atsižvelgiant į departamento pastabas“, – sakė jis.
Jo nuomone, teikėjai turėtų pataisas peržvelgti ir suderinti jas su Europos direktyvomis, o po to grįžti į Seimą: „Ne Seimas turi taisyti teikėjo klaidas. ES direktyvas reikia vykdyti, o ne šiurkščiai pažeidinėti.“
Pavyzdžiui, A.Sysui buvo įdomu kaip nustatyti, kad 90 proc. retransliuojamų TV programų kiekio būtų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis.
„National Geographic“ kanalas rodomas keturiomis kalbomis – taip pat ir rusiškai. Tai čia jau rusiškas kanalas ar ne? Mano manymu draudimais mes nepakovosime su propaganda. Reikia skirti lėšų ir Lietuvoje gyvenantiems žmonėms daryti laidas rusų kalba. Kad jie girdėtų ir kitokią informaciją. Nes daba yra tik pusvalandžio laida radijuje, o televizijoje tik viena rusiška laida ir tai - sekmadienį labai nepatogiu laiku. O žmonės žiūri tą kanalą kurį jie supranta“, – aiškino politikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.