Kiekvienas toks atvejis taip pat laikomas žalia šviesa pašnekovo nuomonei pareikšti (nesvarbu, jog tos nuomones tikrai niekas neklausė). ,,Ko ta Amerika visur kišasi?“ ,,Man tai tie amerikonai atgrasūs su savo tariamom vertybėm.“
Taip kalba išsilavinę žmonės. Visažiniai sovietmečio išsiilgę proletarai tiesiog numoja ranka, pabalina akis ir iškošia pro dantis: ,,Ai, ką ten išvis kalbėt apie tuos amerikosus, a ne?“
Pastarosios savo kelionės į Lietuvą metu bandžiau suvokti, kokios tokio prasto JAV įvaizdžio Lietuvoje priežastys. Kokios konkrečiai Amerikos vertybės taip skaudžiai užgauna taurią lietuvo sielą? Ir tuomet supratau, kad bent jau iš dalies už tokią situaciją atsakingi proamerikietiškai nusiteikę, visuomenėje girdimi ir matomi piliečiai, nes būtent iš jų daugelis Lietuvos žmonių susidaro nuomonę apie tai, kas ta Amerika ir ką ji reprezentuoja.
Didžioji dalis proamerikietiškų pažiūrų Lietuvos visuomenės veikėjų propaguoja ant respublikoniškos pasaulėžiūros pamatų susiformavusią Volstryto tipo vertybių sistemą, spalvingai parodytą Holivudo filme ,,The Wolf of Wall Street“.
Pastarasis sukurtas pagal realų Volstryto veikėją, Jordaną Belfortą.
J.Belfortas, kuris praleido mažiau nei dvejus metus kalėjime už manipuliacijas akcijų biržoje, iki šiol tam tikruose JAV sluoksniuose laikomas auksiniu berniuku ir sektinu pavyzdžiu. Taip ir negrąžinęs visų pinigų, kuriuos surinko iš investuotojų ir panaudojo nelegaliose finansinėse operacijose, Belfortas keliauja po JAV ir pasaulį kaip motyvacinis kalbėtojas. Jo paskaitos pasižymi tiesiog kriminalinio egoizmo proveržiais, pagardintais atvira panieka moterims.
Fox kanalo ir Volstryto pasaulyje, žmogaus vertė matuojama tik pinigais. Lengviausias būdas uždirbti pinigus – paverčiant esamus (dar geriau – nesamus) pinigus į dar daugiau pinigų. Laimė taip pat matuojama pinigais ir tam tikrais daiktais bei potyriais, įsigijimais už pinigus. Konkrečiai: jachtomis, prabangiais automobiliais, milžiniškais ir neskoningais namais, kokainu, už pinigus nupirktu seksu.
Volstryto vertybės iš tiesų kurį laiką buvo tapusios amerikietiškumo kvintesencija, jeigu apskritai galima kalbėti apie tokį dalyką tokioje didelėje ir įvairioje šalyje.
Ateiti į biurą pirmam, išeiti paskutiniam. Sunkiai dirbti ir stipriai švęsti (angl. work hard, play hard) jeigu esi eilinis Volstryto sraigtelis; naudotis kitų uždirbtais pinigais ir stipriai švęsti, jeigu esi maisto grandinės viršuje.
Volstryte inovacijos ilgą laiką reiškė ne gebėjimą sukurti naujus, efektyvesnius būdus daryti verslą, bet gebėjimą įvilkti brokuotą prekę į naują apdarą ir parduoti kaip gerą daiktą.
Kontrastų šalis, kurioje elitas (suprask – Volstryto brokeriai ir politikai), apsvaigęs nuo didelių pinigų, kokaino ir nešvarių sandorių, o masės valgo mėsainius, kompulsyviai perka pigias kiniškas prekes ir mojuoja lengvai prieinamais ginklais. Būtent tokį Amerikos įvaizdį propaguoja kai kurie Amerikos žinovai Lietuvoje.
Nieko nuostabaus, kad ne visiems tokios vertybės priimtinos ir mėgdžiotinos.
Ši ,,žmogus žmogui vilkas“ ideologija atėjo iš rusų kilmės filosofės ir rašytojos Ayn Rand kūrybos, kuri susilaukė nemenko pripažinimo, ypač tarp dvidešimtmečių koledžų studentų, kurie vėliau tapo žymiais JAV ekonomistais ir verslininkais.
Tarp A.Rand gerbėjų – JAV į ekonominę krizę įstūmęs Federalinio Rezervo pirmininkas Alanas Greenspanas, Šėtono Bažnyčios įkūrėjas Antonas LaVey, JAV Respublikonų partijos narys, libertarų numylėtinis, galimas kandidatas į prezidentus per ateinančius 2016 m. rinkimus Randas Paulas ir nemažai kitų įtakingų JAV veikėjų.
Tačiau yra ir kitokia Amerika, apie kurią, panašu, Lietuvoje daug kas nežino. Ta kita, naujoji Amerika, po truputį ima viršų.
Nuo dot-com bumo laikų dešimtajame dešimtmetyje, o ypač po 2008 m. finansų griūties, JAV verslo pasaulis gerokai pasikeitė. Kostiumuotus Vosltryto vilkus ėmė keisti kapišonuoti Silicio slėnio vaikinukai, ginkluoti ne akcijų biržos slengu bei grubia pardavimų technika, o programavimo kalbomis ir technologiniais išradimais.
A.Rand filosofija, kadaise įkvėpusi ištisą marihuanos apsirūkiusią, o vėliau į ankštus biurus įsispraudusią JAV verslo ryklių kartą, ne prie širdies vadinamosios Tūkstantmečio kartos atstovams, kurių rankose – Amerikos ir viso Vakarų pasaulio ateitis.
Silicio slėnis sukūrė kitokį verslo modelį ir naują verslo etiką, kuri pabrėžia bendradarbiavimą, pagalbą bendraminčiams ir nuoširdų darbą kartu dėl bendro tikslo.
Naujųjų technologijų kompanijose didžiausia nuodėme laikomas karjeros darymas lipant per kolegų galvas, o atlyginimas ir ypač priedai priklauso nuo to, kiek atlikdamas savo darbą padėjai savo kolegoms ir kiek prisidėjai prie bendro kompanijos gero.
Vadinamųjų startupų vadovai nedemonstruoja tūkstančius dolerių kainuojančių kostiumų ir nenešioja ,,Rolex“ laikrodžių. Nors garažuose ne vienas turi prabangių automonbilių, dažnas į darbą mina dviračiu arba hibridiniu (o neretai – ir elektra varomu) automobiliu.
Jeigu darbo dienos popietę praeisite Silicio slėnio širdyje esančia Universiteto Aveniu Palo Alto miestelyje, greičiausiai nesutiksite nė vieno kostiumuoto mobiliu telefonu įsakymus asistentui rėkiančio dėdės. Džinsais ir marškinėliais vilkintys vietiniai milijonieriai ir milijardieriai puikiai įsilieja į taip pat apsirengusių Stanfordo universiteto studentų minią. Rėksmingai demonstruoti savo turtus Silikono slėnyje yra paprasčiausio netakto bruožas.
Žinia, darbai iškalbingesni už žodžius. ,,Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas su žmona Priscilla Chan 2013 atsidūrė dosniausių amerikiečių sąraše. Pora labdarai per metus paaukojo 970 milijonų dolerių.
,,Teslos“ vadovas Elonas Muskas šiemet nustebino net visko mačiusį technologijų pasaulį suteikdamas priėjimą prie savo patentų kitoms kompanijos, norinčioms gaminti elektra varomus automobilius.
Volstryto šūkis buvo ,,dirbk sunkiai, švęsk smarkiai“, o ,,Google“ vadovaujasi paprastu ,,nebūk blogas“.
Tai, žinoma, nereiškia, kad Silicio slėnyje neskatinama konkurencija ar kad kompanijų vadovai bei darbuotojai yra nuo realybės atitrūkę komunistai. Jie tiesiog suvokia, kad šiuolaikinio pasaulio iššūkiai reikalauja lyderių, sugebančių matyti plačiau nei trumpalaikis pelnas.
Prireiks rimtų mokslinių išradimų ir laisvo informacijos tekėjimo kad būtų išspręstos tokios problemos kaip klimato kaita ir resursų atsinaujinimas. Dėl to Silicio slėnio vertybės - inovacijos ir meritokratija.
Netgi save A.Rand gerbėju laikantis vienas PayPal įkūrėjų Peteris Thielas naujausioje knygoje ,,Nuo nulio iki vieneto“, aukščiau visko iškelia bendradarbiavimą ir negaili kritikos kompanijoms kurios švaisto energiją ir pinigus beprasmei konkurencijai.
Savo ruožtu, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas neseniai vieno interviu metu rekomendavo Nobelio premijos laimėtojo mikrobiologo E.O.Wilsono knygą „Socialinis žemės užkariavimas“.
Šiame veikale E.O.Wilsonas teigia, jog pačios sėkmingiausios gyvūnų rūšys, kurioms pavyko išgyventi žemėje yra skruzdės, termitai, bitės ir žmonės. Pasak mikrobiologo, taip yra dėl šių rūšių sugebėjimo dirbti kartu, bendradarbiauti. Bendradarbiavimo svarbą yra pabrėžę ir kiti evoliucijos autoritetai, įskaitant vieną žymiausių pasaulio ateistų Richardą Dawkinsą, kuris nepailstamai aiškina, jog darvinizmas nėra lygus gerkles pjaustančiam individualizmui.
Pasak B. Clintono, Amerika turėtų stengtis tapti bendradarbiavimo, o ne klasikinio laukinio kapitalizmo lydere.
Būtent tokia Amerika, o ne A.Rand įsivaizduotas savanaudžių genijų rezervatas, būtų naudinga mažoms šalims kaip Lietuva.
Būtų džiugu (ir produktyvu), jeigu proamerikietiškai nusiteikę Lietuvos visuomenės veikėjai skirtų daugiau dėmesio pristatyti Silicio slėnio, o ne Volstryto Amerikai. Priešingu atveju, daugelis Lietuvos gyventojų ir toliau manys, kad JAV – tai godžių akcijų biržų brokerių ir dirbtinę laimę pardavinėjančių motyvacinių kalbėtojų šalis.
