I.Vėžytė į Airiją prieš septynerius metus išvyko ieškodama geresnio gyvenimo. Vėliau ištekėjo už airio, susilaukė sūnaus Eamono. Kai šiam sukako 4 metai, moteris pirmąją savo atžalą nuvedė į „4 vėjų“ mokyklėlę Dubline.
„Šeimoje kalbame dviem kalbomis. Kai tėtė namie, kalbame angliškai, kai jo nėra, su vaikai šnekuosi lietuviškai. Labai noriu, kad sūnus kuo daugiau bendrautų lietuvių kalba, todėl ir nuvedžiau į mokyklėlę. O anglų jam ir taip gerai sekasi“, - pasakojo dviejų vaikų motina I.Vėžytė.
Kai prieš prieš gerus metus peržengė lietuviškos mokyklos Dubline slenkstį, Ina net neįtarė, kad ne tik sūnus ją lankys, bet ir ji pati pradės ten dirbti.
Į mokyklą – kartu su sūnumi
„Vieną dieną man laukiant vaiko po pamokų išsikalbėjau su kolektyvu, kad turiu pedagoginį išsilavinimą. Taip sutapo, kad tuo metu mokykla ieškojo mokytojo“, - pasakojo I.Vėžytė.
Neilgtrukus ji, pagal išsilavinimą biologijos mokytoja, jau vedė pamokas antrokams.
„Labai greitai įsitraukiau į bendruomenę, aiškiai jaučiu, kad noriu padėti toms šeimoms, kurios siekia, kad jų vaikai gerai kalbėtų lietuviškai“, - sakė mokytoja Airijoje tapusi moteris.
Jos klasėje – 16 vaikų. Dauguma – iš lietuviškų šeimų, vienos mergaitės tėvas – rusas, o mama – lietuvė.
„Mano klasės vaikai geranoriškai mokosi lietuviškai, jiems noriai padeda ir tėvai. Tiesa, kartais iš vaikų girdžiu: „Nenoriu čia mokytis, ateinu, nes mama nori“. Tačiau kai kurie tėvai galvoja grįžti į Lietuvą, tad jiems rūpi vaikų ateitis, kad jiems grįžus būtų kuo lengviau. Šiemet nemažai mūsų mokinių grįžo į Lietuvą ir jau parodė geras gimtosios kalbos žinias“, - apie mokyklos kasdienybę pasakojo I.Vėžytė.
Į „4 vėjų“ mokyklą vaikai renkasi šeštadieniais – tris valandas mokosi lietuvių kalbos, o ketvirtoji skirta papildomai veiklai – dailės, šokių būreliams ar užsiėmimams „Pažink Lietuvą“.
„Man būna skaudu, kai išgirstu iš savo draugų, gyvenančių Airijoje, svarstymų, kam ta lietuvių kalba reikalinga, juk jie neketina grįžti į Lietuvą, moka anglų kalbą“, - neslėpė I.Vėžytė.
Moteris džiaugiasi, kad vyras airis palaiko jos norą, kad atžalos – 5 metų Eamonas ir beveik 2 metų Nia – kalbėtų motinos gimtąja kalba.
Tarp mokinių - kitataučiai tėčiai
„Kiekvieną šeštadienį į mūsų mokyklą noriai susirenka ir vaikai, ir tėvai. Kol vaikai mokosi, tėvai bendrauja“, - pasakojo ir Niujorko Maironio lituanistinės mokyklos mokytoja I.Adomavičienė.
Šios mokyklos misija – ne tik mokyti lietuvių kalbos, bet ir puoselėti lietuviškas tradicijas.
Mokykloje – 10 klasių, jose mokosi 70 mokinių. Viena klasė – išskirtinė, joje lietuvių kalbos mokosi užsieniečiai – dažniausiai lietuves vedę amerikiečiai ar lietuvių žmonos užsienietės.
„Būna, kad ateina lietuvė, atveda kelis savo vaikus mokytis lietuviškai, o juos atlydi tėtis, tarkim, prancūzas. Mokiniais dažnai tampa ne tik vaikai, bet ir jų užsienietis tėvas“, - pasakojo antrus metus lietuviškoje mokykloje dirbanti I.Adomavičienė.
Nors mokykla lietuviška, pedagogams kartais prisieina kalbėti ir angliškai.
„Ateina vaikų iš mišrių šeimų, kurie nemoka lietuviškai. Kartais jie ne itin nori mokytis vieno iš tėvų gimtosios kalbos. Tačiau tiek renginiai mūsų mokykloje, tiek mokytojų taikomi metodai per pamokas sužadina norą kalbėti lietuviškai“, - sakė mokytoja.
Svarbus motyvas ir vasarą lankantis Lietuvoje tiek su seneliais susikalbėti, tiek susirasti draugų Lietuvoje. Be to, nemenkas argumentas ir tas, kad lietuviškai kalbant šios kalbos nemokantys aplinkiniai nesupras.
Lietuviai ir amerikiečiai - skirtingi
Prieš trejus metus į Ameriką meilės išviliota pedagogė I.Adomavičienė moko ketvirtokus.
„Gyvendama Lietuvoje neskyriau tiek daug dėmesio lietuvybei. O ten, Amerikoje, pasikeičia požiūris. Ten stiprus noras bendrauti su lietuviais, norisi surasti kuo įdomesnių metodų, kad tik sužadintum vaikams kuo stipresnį norą mokytis lietuviškai. Juk visko nutinka, būna, kad sako: „Kam reikia tos lietuvių kalbos?“ - pasakojo I.Adomavičienė.
Pasak jos, tarp mokinių Amerikoje ir Lietuvoje nemažai skirtumų.
„Vaikai ten kitokie, aktyvesni. Jie greitai priima tai, kas jiems patinka, o kas nepatinka, iškart atmeta“, - lygino ir Lietuvoje pedagoge dirbusi buvusi kaunietė I.Adomavičienė.
