28 metų D.Henderson Dubajuje gyvena daugiau nei metus. Tamsių plaukų ir akių lietuvė šypsosi: išties pažįstami juokauja, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose vietiniai ją kaip savą pripažįsta.
Dalia į šią šalį išvyko, kai darbą joje gavo vyras britas. Prieš tai septynerius metus lietuvė gyveno ūkanotoje Anglijoje. Tad Dubajaus šiluma ji kurį laiką mėgavosi, tačiau ilgainiui teko pripažinti: pasiilgo lietaus. Todėl rudens vėsa dvelkianti Lietuva, kurioje dabar moteris viešėjo ir dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotame seminare lietuviškų mokyklų atstovams, įžiebė plačią šypseną.
Ne ką mažiau ją džiugina ir tai, kad jos vyras Jamesas pamilo Lietuvą, į kurią šeima ketina keltis ateityje. Galbūt po poros metų, tiesiai iš Dubajaus.
Namų darbus ruošė veltui
„Jungtiniai Arabų Emyratai – labai savotiška šalis. Kitokia gamta, klimatas. Vasarą oras įkaista iki 50 laipsnių, žiemą atvėsta iki 20-ies. Netinka žodis „dirbtinė“, tačiau gamta čia sukurta. Apsčiai žalumos, nors taip karšta. Tačiau jei nuolat nelaistytum, nieko nebūtų.
Žinoma, labai justi ir kad čia kitokia religija. Kad ir per Ramadaną negali nieko valgyti ir gerti viešumoje. Jautiesi kaip kitokiame pasaulyje“, – pasakojo lietuvė.
Tačiau pabrėžė, kad vis dėlto Dubajus ir labai šiuolaikiškas. Tad dar Anglijoje atlikti namų darbai – Dalia įsigijo daugiau marškinėlių ilgomis rankovėmis, švarkelių, skarų, nuėjo veltui. Dauguma šių drabužių liko spintoje. Žinoma, pernelyg apsinuoginti moteris neskuba.
„Viena vietinė pasakojo, kad abajos dėvėti nebūtina, bet kartais, kai ji nori, kad niekas nepažintų, apsigaubia. „Tuomet einu kad ir pro anytą ir galiu nesisveikinti“, – pasakojo ji. Ar lengva susirasti Dubajuje vietinių draugų? Turiu vieną“, – sakė Dubajuje gyvenanti lietuvė.
Daug šiame mieste gyvena atvykėlių iš Azijos. Be to, Dubajuje justi didelė angliškos kultūros įtaka. Tad, anot Dalios, natūralu, kad vietos gyventojai labai linkę saugoti tai, kas sava.
Tačiau jai pačiai margumynas Dubajuje patinka. Po gyvenimo Anglijoje, kur su vyru buvo įsikūrę mieste, kuriame mažai užsieniečių, čia lengva megzti pažintis su kitų tautų atstovais.
„Dubajuje labai vertinami vakariečiai specialistai, jie medžiojami per įvairius personalo atrankos interneto puslapius. Taip pat neretai Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvena lietuvės, ištekėjusios už užsieniečių, tačiau ne vietos arabų, nes jie linkę kurti šeimą su savomis moterimis, mat taip siekia išsaugoti savo kultūrą. Dubajuje gyvena nemažai lietuvių, ištekėjusių už vokiečių, egiptiečių, libaniečių“, – vardijo Dalia.
Mokyklą kūrė dėl sūnaus
Su vyru, taip pat informatikos specialistu, jie susipažino Estijoje vykusioje studentų stovykloje. Pažintis išaugo į meilę, ir lietuvė persikėlė į Angliją.
„Ten jau buvome įsitvirtinę, turėjome namą, tačiau prieš man gimdant vyras sulaukė darbo pasiūlymo Dubajuje. Šis miestas traukė. Buvau nuvargusi nuo lietingo oro Anglijoje ir galimybė pagyventi Jungtiniuose Arabų Emyratuose atrodė kaip nuotykis.
Vyras irgi keliautojas. Jis mielai kraustytųsi ir į Lietuvą“, – pasakojo Dalia.
Su sutuoktiniu D.Henderson augina beveik dvejų metų sūnelį.
„Sūnus ir buvo ta priežastis, dėl kurios man buvo svarbu, kad Dubajuje būtų lietuviška mokyklėlė. Noriu, kad mano vaikas kuo dažniau girdėtų lietuvių kalbą ir vėliau kalbėtų taisyklingai lietuviškai“, – kodėl ėmėsi iniciatyvos kurti mokyklą, labiau primenančią vaikų klubą, paaiškino D.Henderson.
Vos nuvykusi Dalia skubėjo ieškoti Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenančių lietuvių. Bendraudama su jais moteris pajuto: lietuviška mokyklėlė rūpi ne tik jai.
„Tačiau nebuvo kam tuo užsiimti. Kadangi aš auginu vaiką ir turiu laisvo laiko, nutariau tai padaryti. Nesu pedagogė, nesu lituanistė. Aš – informatikos specialistė. Tačiau, manau, kad jei labai nori, gali imtis ir lietuvių kalbos. Geriau taip, nei nieko“, – kalbėjo D.Henderson.
Abu su vyru jie nori, kad jųdviejų atžala turėtų ir draugų lietuvių.
„Norėčiau, kad lietuviška mokykla būtų ne tik galimybė lietuviškai mokytis mūsų atžaloms, bet ir taptų ir lietuvių bendruomenės susibūrimo vieta“, – sakė lietuvė.
Mokykloje skamba ir anglų kalba
Lietuviškos mokyklos Dubajuje atidarymas paskelbtas pernai per Velykas. Šitaip mokyklos steigėjos (be Dalios, vaikus moko ir lietuvės darželio auklėtoja Modesta ir muzikos mokytoja Jurga) norėjo, kad susirinktų lietuviškų tradicijų išsiilgę tautiečiai su savo vaikais, o jos pamatytų savo potencialius mokinius.
Išsaugoti lietuviškumą – šventa
Ilgainiui susibūrė 24 vaikai.
„Netikėjome, kad tiek jų gali būti Dubajuje. Mažiausiam – 1 metai, vyriausiems – 8–9 metai. Nuolat mokyklą lanko 15-a vaikų. Pas mus ne taip, kaip Airijoje, kur lietuvių bendruomenė gyvuoja daug metų. Mes tik kuriamės. Pamokėles rengiame kartą per dvi savaites“, – pasakojo D.Henderson.
Lietuviška mokykla nuomojasi patalpas iš vietos darželio. Šias išlaidas padengia tėvai.
Nors mokykla lietuviška, dažnai joje skamba ir anglų kalba.
„Vaikų, kurie jau gimę svetur, žodynas dažnai pasyvus. Jie supranta, ką sakai lietuviškai, bet atsako angliškai. Tad svarbu juos skatinti kalbėti lietuviškai. Mūsų mokyklėlę lanko ir poros neseniai atvykusių lietuviškų šeimų vaikai, jie nepriekaištingai kalba lietuviškai, tad yra pavyzdys kitiems“, – pasakojo mokytoja Dalia.
Tačiau kartais lietuvių atžalas prisieina skatinti kalbėti abiejų ar vieno iš tėvų gimtąja kalba.
Kol kas labiau nei jiems lietuviška mokykla rūpi tėvams. Dažniausiai tai išsilavinę daugmaž 35 metų lietuviai, kuriems išsaugoti lietuviškumą – šventas dalykas.
„Dubajuje labai retai žmonės nusėda ilgam. Tai toks pravažiuojamas miestas. Pagyvenę kelerius metus užsieniečiai išvyksta. Yra ir tokių, kurie gyvena jau 20 metų, tačiau vis tiek ketina keltis kitur. Tad manau, kad mokyklėlė – labai svarbu, juk net kelerius metus gyvendamas nori bendrauti su savo tautiečiais. Iš savo patirties tai sakau“, – neslėpė moteris.
Ji spėja, kad jei ateityje mokinių gretos gausės, mokykla keis statusą – sieks dar didesnių pedagoginių, ugdymo tikslų.
