Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos
tyrimo departamento prokuroro Sauliaus Versecko, baigusio jam
pavestą atlikti ikiteisminio tyrimo patikrinimą, vertinimu,
nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą galėjęs būti išsamesnis tam
tikrais aspektais ir labiau motyvuotas, tačiau apibendrinant
patikrinimo rezultatus pateikiama išvada, kad „(...) iš esmės
sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir teisingas“.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas prokuroro Lino
Kuprusevičiaus nutarimu šių metų rugsėjo 8 d., nes tyrimo metu
nebuvo nustatyta, kad N.Cooperio veiksmais būtų buvusi padaryta
nusikalstama veika.
Siekdamas, kad šis didelio visuomenės susidomėjimo sulaukęs
ikiteisminis tyrimas ir prokuroro priimtas sprendimas jį nutraukti
nekeltų jokių abejonių dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo arba tos
abejonės būtų tinkamai pagrįstos, generalinis prokuroras Darius
Valys pavedė atlikti šio ikiteisminio tyrimo patikrinimą
aukštesniajam prokurorui.
Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad bankrutuojančio banko
„Snoras“ bankroto administratoriaus N.Cooperio veiksmuose nėra iš
pradžių įtartų nusikalstamų veikų požymių, ikiteisminis tyrimas dėl
galimo didelės vertės banko turto iššvaistymo prokuroro nutarimu
nutrauktas, o 1 mln. 232 tūkst. 283 litų suma grąžinta į banko
„Snoras“ sąskaitą, primena ELTA.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadose
konstatuota, kad po paskelbto banko „Snoras“ bankroto buvo atliktos
dvi finansinės operacijos, kuriomis buvo viršyti leidžiami
maksimalūs įskaitų dydžiai, o tai sukėlė pagrįstų įtarimų dėl
galimai įvykdytos nusikalstamos veikos.
Tačiau tolesnio ikiteisminio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų
tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai nustatė, kad bankroto
administratorius, nebūdamas Lietuvos Respublikos piliečiu ir
nebūdamas išsamiai susipažinęs su mūsų šalies teisės aktais, nuolat
konsultavosi su atitinkamų sričių specialistais, banko
darbuotojais, tarptautine ir Lietuvos advokatų kontoromis. Šio
bankroto administratoriaus iniciatyva banke „Snoras“ buvo įkurtas
ir pastoviai veikiantis Paskolų komitetas. Tai rodo, jog vykdydamas
savo pareigas bankroto administratorius siekė užtikrinti, kad
kiekvieną klausimą spręstų kompetentingi asmenys, kurių sprendimai
būtų paremti galiojančiais teisės aktais bei praktika, tai yra
ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bankroto procedūra šiame banke
būtų atlikta pagal Lietuvos įstatymus.
Įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis
prokuroras savo nutarime pažymėjo, kad bankroto administratoriaus
veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės dėl galimo tarnybos
pareigų neatlikimo. Jam taip pat panaikinta anksčiau paskirta
kardomoji priemonė – 120 tūkst. litų dydžio užstatas.
Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgdama į Lietuvos teismo
ekspertizės centro specialistų išvadas dėl bankroto procedūrų metu
viršytų leidžiamų maksimalių įskaitų dydžių minėto bankroto
administratoriaus atstovauta tarptautinė finansų konsultacijų įmonė
šių metų vasarą savo sprendimu geranoriškai pervedė visą viršytą
sumą į banko „Snoras“ sąskaitą. Pastaroji civilinio proceso tvarka
turi teisę kreiptis į teismą siekiant susigrąžinti lėšas iš
Lietuvos įmonių, kurių prašymais ir buvo įvykdytos dvi finansinės
operacijos.
