Gilinant ir valant Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją nuo sąnašų, nuolat aptinkama grėsmę saugiai laivybai keliančių akmenų, kuriuos juos būtina pašalinti. Per daugelį metų iš protakos dugno pakelti didžiuliai įvairių formų rieduliai nuklojo Smiltynės pakrantę netoli Lietuvos jūrų muziejaus. Masyviausių akmenų skersmuo siekia nuo 0,5 iki 2 metrų.
Anksčiau kai kurie akmenys panaudoti tvirtinant slenkančius Kuršių marių krantus. Sentimentalūs geologai aprauda pakrantėje suverstas akmenų krūvas - jie nenorėtų, kad šie kažkada nuo Skandinavijos slinkusių ledynų atritinti gamtos paminklai būtų ištampyti ir suskaldyti. Tačiau krante jiems greitai nebeužteks vietos. Svarstant, ką daryti su niekam nereikalingų riedulių sangrūdomis, pareikšta įvairių nuomonių.
Buvusiam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovui, o dabar Seimo nariui, Eugenijui Gentvilui iš gelmių pakelti akmenys - ne statybų medžiaga, o brangus ir saugotinas praeities paveldas. Beširdžius akmenskaldžius, kuriems pakiltų ranka trupinti ledynmečio epochą menančius riedulius, jis pavadino vandalais.
„Juk tai – geologijos reliktai, su ledais atslinkę į Lietuvos pajūrį prieš tūkstančius metų. Ar verta iš jų tąšyti antkapius, grindinių plokštes ? Išgelbėti rieduliai primintų ne tik ledynmetį, bet ir sudėtingą Klaipėdos uosto plėtros, jo gilinimo istoriją“, - saugoti, eksponuoti, o ne naikinti iš Kuršių marių dugno išgvelbtus akmenis ragino geografijos mokslų daktaro laipsnį įgijęs E.Gentvilas.
Tačiau atsirado kita problema – kur rasti visuomenei prieinamą kelių hektarų ploto erdvę, tinkančią riedulių ekspozicijai ? E.Gentvilas siūlė akmenis išdėlioti Smiltynėje arba kokioje nors kitoje žmonių lankomoje vietoje specialiai įrengtuose pažintiniuose takuose. Tarp galimų vietų nurodytas nuo Kopgalio pasienio užkardos pietinio molo link vingiuojantis keliukas.
Iš Kuršmarių dugno ištrauktų akmenų nesikratė ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė: „Atrastume jiems vietos prie Kopgalio tvirtovės. Visus išrikiuotus akmenis reikėtų paženklinti užrašais, kad žmonės žinotų, kada ir iš kur jie atsirado. Traukos objektais jie savaime netaptų – menininkai, muziejininkai, geologai, kraštovaizdžio specialistai pirmiau turi sukurti įdomias akmenų legendas“.
E.Gentvilo ir jo bendraminčių užmojis uosto pašonėje įkurdinti dar neregėtą Jūros akmenų parką nestebina paveldosaugininkų – panašų lauko riedulių muziejų po atviru dangumi dar sovietmečiu Mosėdžio gyvenvietėje (Skuodo r.) atidarė ir nuolat pildydavo naujais eksponatais šviesaus atminimo žemaitis gydytojas Vaclovas Intas. Per daugelį metų jo sukaupta unikali riedulių kolekcija išgarsino Mosėdį – vasarą ir žiemą Akmenų muziejus sutraukia gausybę turistų.
Dabartinė KVJU direkcijos, kuriai priklauso Smiltynėje riogsantys akmenys, vadovybė žvelgia paprasčiau ir nemano, kad jie galėtų priblokšti turistus. Klaipėdos savivaldybei jie siūlė kelis riedulius panaudoti kaip statybų medžiagą uosto akvatorijoje atrastam beveik trijų metrų ilgio inkarui, bet didesnio dėmesio nesulaukė – dėl biurokratinių kliūčių idėja neįgyvendinta. Tad ką daryti su akmenimis ?
„Tie akmenys – pirmiausia yra statybų medžiaga, didesnės pažintinės ar kultūrinės reikšmės juose neįžvelgiame. Geriausia - grąžinti juos atgal į vandenį, kai bus statomi nauji molai ar kitokie brangūs uosto infrastruktūros objektai, hidrotechnikos įrenginiai - šitaip sutaupytume lėšų ", - tvirtina KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Panašiai galvoja KVJU direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas: „Tokių akmenų vertė nemenka – už jų iškėlimą jau sumokėti dideli pinigai. Tobulinant uosto įplaukos vartus, šiaurinio molo pratęsimui reikalingus akmenis teko laivais plukdyti iš Švedijos. Pietinio uosto molo šlaitai irgi sutvirtinti iš protakos dugno iškeltais rieduliais. Kai tik atsiras galimybė tuos akmenis panaudoti statant naujus hidrotechnikos įrenginius, tai ir padarysime“.
Į Smiltynėje sukrautų akmenų rietuves jau seniai žvalgosi ne tik antkapinių paminklų meistrai, bet ir profesionalūs skulptoriai. A.Kamarauskas prisipažino, kad uosto direkcija vieną akmenį perdavė Austrijos menininkui – padarys skulptūrą Europos parkui.
Klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas irgi jaudinasi, kad jūros paveldas suguls į molus ir jo niekas nematys: „Jais galima aptaisyti Smiltynėje, šalia Jūrų muziejaus ir delfinariumo iškilusį monumentą žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams „Albatrosas“. Tada ir paminklas, ir postamentas, ant kurio jis pastatytas, gražiau atsivertų iš vandens pusės – prie krantinės sukrauti akmenys atrodytų natūraliai, paslėptų apačioje stirksančius metalo polius“.
A.Vaitkus neatmetė galimybės tęsti diskusijas: „Jeigu idėja tikrai buvo patraukli, jeigu atsirastų vieta, kur galėtume sudėlioti tuos akmenis, mielai pasikalbėtume su naujų projektų siūlytojais“.
