Grasinimų nepateikti teisme mįslingai dingusio garso įrašo sulaukusi reporterė Jurgita Noreikienė pristatė įrašo kopiją privataus kaltinimo bylą nagrinėjančiam Kauno apylinkės teismui.
Teismo posėdžio metu žurnalistė įsitikino – į redakciją užsukęs ir jai grasinęs nepažįstamasis iš tiesų disponavo informacija, kuri buvo žinoma tik mažam teismo darbuotojų ratui. Skandalo epicentre atsidūrusi žurnalistė įsitikinusi – informacija grasintojui nutekėjo iš Kauno apylinkės teismo rūmų.
Kas grasino žurnalistei, iš kur išvaizdą peruku maskavęs asmuo žinojo, kokius veiksmus rengiasi atlikti teisėjas, aiškinasi prokurorai.
Menka byla virto dideliu skandalu
Lrytas.lt jau rašė apie Kauno apylinkės teisme kilusį skandalą, kai nagrinėjant dėl šmeižto iškeltą privataus kaltinimo bylą mįslingai dingo svarbus įkaltis – žurnalistės J.Noreikienės pateikti garso įrašai.
Situaciją, į kurią pateko žurnalistė, galima vadinti klasikine. Aprašiusi dviejų vilniečių kaimynių, kurių viena dirba prokurore, nesutarimus, vėliau sulaukė šaukimo liudyti teisme. Kaltindama kaimynę tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimu sostinės prokurorė kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Pateikusi teismui pokalbių su abiem konfliktavusiomis šalimis garso įrašus bei davusi parodymus J.Noreikienė tikėjosi, kad tuo viskas ir baigsis.
Deja, žurnalistė pati to nenorėdama įsivėlė į Kauno apylinkės teismo rūmų pamatus sudrebinti galinčio skandalo sūkurį.
Praėjusią savaitę redakcijoje ji sulaukė keisto svečio – savo išvaizdą peruku maskavusio vyro. Jis J.Noreikienei pareiškė, kad jos pateikti įrašai teisme dingę, ir grasino savo pačios labui jų antrąkart neperduoti. Esą ją pačią rengiamasi paversti kaltinamąja.
Žinojo apie teisėjo ketinimus?
Tai, kad įrašai iš tiesų dingę, J.Noreikienė netrukus sužinojo iš teismo posėdžių sekretorės, vėliau sulaukė šaukimo atvykti į Kauną ir antrąkart pateikti Kaune dingusius įkalčius.
„Po dviejų dienų telefonu kalbėjau su bylą nagrinėjusiu teisėju Alvydu Rimkevičiumi, jis man pasiūlė pateikti turimus įrašus, sakė, kad jų man prireiks ginantis. Prisiminiau akistatą su man grasinusiu žmogumi, jis minėjo tą patį. Nuo ko man gintis, jei iki tol byloje buvau tik liudytoja“, – sakė žurnalistė.
Trečiadienį į Kauno apylinkės teismą atvykusi žurnalistė įsitikino – jai grasinęs asmuo tikrai disponavo tik itin mažam teismo darbuotojų ratui prieinama informacija.
Pasirodo, privataus kaltinimo bylą iškėlusi prokurorė teismui buvo pateikusi privataus kaltinimo skundą prieš J.Noreikienę dėl tikrovės neatitinkančių faktų paviešinimo ir dėl tariamo šmeižto nurodė patyrusi 25 tūkst. litų žalą.
Teismas konstatavo, jog proceso eigoje skundo priimti negalima, jį, kaip neatitinkantį Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų atmetė.
Atliko pilietinę pareigą
J.Noreikienė įsitikinusi – šią nutartį teismas priėmė dėl kilusio skandalo. Antraip kodėl teisėjas kalbant telefonu minėjo, jog įrašas jai būsiantis reikalingas ginantis?
Žurnalistė įvykdė pilietinę pareigą – teismo prašoma perdavė mįslingomis aplinkybėmis dingusį įkaltį, pokalbių su konfliktavusiomis kaimynėmis garso įrašą.
Čia jos laukė dar viena staigmena – teismas suskubo paskelbti dar vieną nutartį.
Konstatavus, jog esą šmeižikišką informaciją paskleidė ne vienas asmuo, be to privati kaltintoja dirba prokurore, o kaimynių ginčas peržengė dviejų žmonių privataus gyvenimo ribas, nuspręsta privataus kaltinimo bylą nutraukti ir ją perduoti prokuratūrai.
Jei šis sprendimas nebus apskųstas ir nepakeistas aukštesnės instancijos teismo, kaltinimą turės palaikyti ne įsižeidusi vilnietė, bet prokuroras. Beje, ne vienerius metus trunkančiame sostinės gyventojų ginče bylinėjimasis tęsiasi jau seniai – iš viso priimta net 14 įvairių procesinių sprendimų.
Netikėtai pasibaigus teismo posėdžiui J.Noreikienė sakė mananti, jog toks sprendimas – noras atsikratyti skandalą sukėlusia byla.
„Į redakciją atėjęs grasintojas man minėjo, jog būsiu patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Manau, jog dabar teismo garbės reikalas buvo įrodyti, kad jis kalbėjo netiesą. Akivaizdu, kad jis turėjo informaciją apie tai, kad šią dieną bus priimamas su manimi susijęs sprendimas“, - sakė J.Noreikienė.
Kas nutekino informaciją?
Žurnalistę įbauginti bandęs asmuo disponavo informacija, kuri neabejotinai nutekėjo iš Kauno apylinkės teismo.
„Kaip liudytoja sulaukiau kažkokio asmens grasinimo, psichologinio spaudimo. Jeigu būčiau paprastas žmogelis ko gero tikrai išsigąsčiau, nevažiuočiau ir antrąkart nepateikčiau teismui kažkam nenaudingų įrašų, kurie dingo arba buvo specialiai pradanginti“, - svarstė J.Noreikienė.
Žurnalistė minėjo, jog ši situacija puikiai iliustruoja kodėl žmonės nepasitiki teisėsauga bei teismais, vengia pranešti apie daromus nusikaltimus, nenoriai liudija teismuose galvodami, jog tai jiems sukels problemų: „Šis pavyzdys akivaizdžiai liudija, kad problemų tikrai kiltų. Todėl, kad pateikei savo liudijimą, savo įrašus. O jeigu čia būtų žmogžudystės byla? Jeigu tarkime žmogus nufilmavo telefonu vykdomą kriminalinį nusikaltimą, jis bijos šį įkaltį pateikti teismui. Galbūt jis dings analogišku būdu, ar sulauks grasinimų“.
Skandalo epicentre atsidūrusi žurnalistė vylėsi, jog bus nustatyta kaip teisme dingo jos pateikti garso įrašai ir kaip konfidenciali informacija apie ketinamus atlikti procesinius veiksmus nutekėjo iš teismo rūmų.
Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Paulina Kuzmickaitė sakė, jog įrašo dingimo aplinkybes aiškinasi iš teismo darbuotojų sudaryta komisija.
Kaip žurnalistei J.Noreikienei grasinęs asmuo galėjo žinoti apie teisėjo A.Rimkevičiaus planus bei tai, jog paduotas privačios kaltintojos skundas, P.Kuzmickaitė atsakyti negalėjo.
Trečiadienį į redakciją kreipėsi vienos iš bylos dalyvių advokatė. Ji pareikalavo sunaikinti mįslingai pradingusį, o vakar dar kartą teismui pateiktą garso įrašą.
