Bendradarbiaudamas su socialinėmis ne pelno organizacijomis bei įstaigomis jis siekia užtikrinti, kad maisto paketai pasiektų ties skurdo riba gyvenančius žmones. Maisto produktų paketai kas keletą mėnesių dalijami mažas pajamas gaunantiems asmenims, įrašytiems į paramos gavėjų sąrašą.
Asmenys, turintys teisę į paramą maisto produktais, yra tie, kurių vidutinės mėnesio pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų 1,5 valstybės remiamų pajamų (525 litų) dydžio.
Maisto paketą dažniausiai sudaro ilgai galiojantys produktai: miltai, kruopos, sausi pusryčiai, gabalinės mėsos konservai, aliejus, cukrus, žirniai, ryžių trapučiai.
Neša paketus į tvartą
„Didžiąją dalį sudaro besibaigiančio galiojimo ir iš prekybos pašalinti produktai. Galima gauti Europos paramą, kuri tiekiama 17 Lietuvos miestų savivaldybių. Paketus išdalija Vyriausybės įgaliotos institucijos. Taip pat maisto gaunama iš ūkininkų ir gamintojų. Pavyzdžiui, Rusijos embargo metu kai kurios produktų grupės nerealizuojamos“, – kaip galima gauti „Maisto banko“ paketą, lrytas.lt pasakojo organizacijos direktorius Vaidotas Ilgius.
Vadovo teigimu, visa atsakomybė išdalyti maisto paketus yra suteikiama savivaldybėms, seniūnijoms, socialinės paramos centrams.
Tuo tarpu visi valstybės vadovai it susitarę kartoja, kad silpniausia šalies grandis – kaimuose gyvenantys žmonės. Daugelis ūkininkų neturi būtinojo 30 metų darbo stažo, todėl pensijos dydis nuo 2008 metų tesiekia 360 litų. Nors iš tokios sumos vargiai galima pragyventi, jie pardavinėja plačiai šiuo metu paplitusį „ekologišką“ maistą – pieną, kiaušinius, sūrius, varškę ir kitus produktus.
Būtent iš Europos pagalbos fondo maisto paketus gauna ūkininkai. Tačiau daugelis jų nesivargina žvilgtelėti, kas jį sudaro, ir greitai suranda būdą, kam panaudoti – šeria savo gyvulius, kurie neša pelną.
„Mano kaimynė, kuri gauna maisto paketą, sušeria jį savo kiaulėms. Nors uždirba iš savo pardavinėjamų sūrių ir pieno. Bet gal kam nors to paketo reikia labiau, bet negauna?“ – retoriškai klausė nenorėjusi pristatyti 77 metų moteris.
Tokie atvejai žinomi ir Mažeikiuose: keturių asmenų šeima gaudavo maisto paketą, tačiau kruopas išdalydavo kitiems. Jauna mama iš paketo pasilikdavo cukrų ir kondensuotą pieną, o kruopas veždavo atiduoti gyvuliams.
Paklaustas, ar žino, kad yra įsivyravusios tokios maisto paketo panaudojimo tendencijos, V.Ilgius suskubo paaiškinti: „Norint jį gauti kreipiamasi į savo savivaldybę, socialinius darbuotojus. Šie patikrina asmenų pajamas, lankosi jų namuose, apžiūri buitį, bendrauja su kaimynais. Jeigu tenka pastebėti ar išgirsti, kad žmogus produktus naudoja ne pagal paskirtį, paketas nebeduodamas.“
Tiesa, pasak direktoriaus, yra asmenų, kurie gaudami maisto paketą neturi socialinių įgūdžių ir nežino, ką galėtų pasigaminti iš duotų produktų.
Taip pat atlikti tyrimai parodė, kad daliai asmenų, gaunančių maisto paketą, nemalonu pripažinti, kad yra priversti gauti kruopas.
Situacija – pažįstama
Tai, kad maisto paketai yra naudojami ne pagal paskirtį, žino ir savarankiškų gyvenimo namų „Savi namai“ vedėja Kristina Ankėnaitė–Balčiūnienė. Būtent šiuose namuose gyvenantys neįgalūs asmenys gauna „Maisto banko” paketus.
„Maisto paketus mes gauname kas ketvirtį. Nors norėtume jų gauti daugiau. Tačiau tikrai naudojame juos pagal paskirtį, nes mūsų namuose turime virtuvėlę, kurioje kartu gaminame – verdame sriubą, kepame pyragus.
Tačiau esu girdėjusi, kad žmonės, kurie gauna maisto paketus, bet gyvena vieni, juos panaudoja kitaip. Dažniausiai jie turi ir nelegalių pajamų, nes iš tokios pensijos, kokią gauna, pragyventi neįmanoma“, – lrytas.lt sakė K.Ankėnaitė–Balčiūnienė.
