Į šias pareigas pretenduoja buvę Lietuvos apeliacinio teismo
teisėjai Audronė Kartanienė ir Donatas Šernas bei Panevėžio
apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis. Dėl jų į Teisėjų
tarybą kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
57-erių A.Kartanienė nuo 1992 iki 1995 metų dirbo Vilniaus
miesto 1-ajame apylinkės teisme, vėliau perėjo dirbti į Vilniaus
apygardos teismą, kurio Baudžiamųjų bylų skyriuje dirbo 19 metų.
Šiemet sausį tapo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
„Audronė Kartanienė - teisėja praktikė, savo
nepriekaištinga reputacija, jurisprudencinės veiklos rezultatais,
plačia erudicija ir giliomis dalykinėmis žiniomis yra pelniusi
visuomenės ir kolegų pagarbą, įrodžiusi savo tinkamumą tapti
kasacinio teismo teisėja“, - rašoma siūlyme teikti A.Kartanienės
kandidatūrą, kurį pasirašė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas
Gintaras Kryževičius.
Kitas kandidatas, 52 metų D.Šernas 190-1991 metais ėjo Biržų
mero pavaduotojo pareigas, vėliau dirbo Biržų rajono
prokuratūroje, Pasvalio ir Panevėžio teismuose, 2002-2008 metais
bus Teisėjų garbės teismo nariu.
„Gilios kandidato dalykinės žinios, ypač jo specializacijos
srityje, (civilinė teisė, civilinio proceso teisė), kvalifikacijos
kėlimas, gebėjimas tiesiogines pareigas sėkmingai derinti su
visuomenine veikla teisėjų savivaldos institucijose, rodo jo
aukštą profesionalumą, nuoseklias pastangas tobulėti“, - rašoma
G.Kryževičiaus rašte.
Trečiasis pretendentas 48 metų E.Gladutis šiuo metu dirba
Panevėžio apygardos teisme, anksčiau yra dirbęs Kupiškio teisme
ir Rokiškio prokuratūroje. G.Kryževičiaus pasirašytame rašte
teigiama, kad E.Gladutis teisėjų bendruomenėje vertinamas kaip
principingas, darbštus, atsakingas, pareigingas ir draugiškas
kolega.
„Neabejotina, kad E.Gladutis savo asmeninėmis ir dalykinėmis
savybėmis visiškai atitinka kandidato į Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjus reikalavimus ir jo paskyrimas į Aukščiausiąjį
Teismą prisidėtų prie dar veiksmingesnio vienodo teisės aiškinimo
ir taikymo mūsų valstybėje užtikrinimo“, - rašoma rašte.
Prezidentė yra pateikusi dar du kandidatus į Lietuvos
Aukščiausiąjį Teismą. Rugsėjo 12 dieną Teisėjų taryba
posėdyje nusprendė patarti prezidentei teikti Vilniaus apygardos
teismo pirmininko Vytauto Zeliankos kandidatūrą į Lietuvos
Aukščiausiąjį Teismą.
Taip pat patarta to paties teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjo Andžejaus Maciejevskio kandidatūrai.
44 metų V.Zelianka teisėjo darbą pradėjo 1999-aisiais Zarasų
rajono apylinkės teisme, vėliau dirbo Vilniaus miesto 3-iajame
apylinkės teisme, paskui perėjo dirbti į Vilniaus apygardos
teismą. 2012 metais tapo šio teismo pirmininko, šias pareiga jis
eina iki šiol. V.Zelianka taip pat yra Teisėjų tarybos narys.
42 metų A.Maciejevskis yra dirbęs teisininku Turto banke,
Molėtų rajono apylinkės teisme, tuometiniame Vilniaus miesto
2-ajame apylinkės teisme, nuo 2008 metų jis yra Vilniaus apygardos
teismo teisėjas.
V.Zeliankos kandidatūrą prezidentė D.Grybauskaitė Seimui teiks
antrą kartą. Pernai gruodį Seimas per slaptą balsavimą
nepritarė, kad V. Zelianka būtų paskirtas Aukščiausiojo Teismo
teisėju. Už jo kandidatūrą tebuvo 44 parlamentarai, prieš buvo
tiek pat, septyni susilaikė.
„Balsavimas buvo politizuotas. Gerai, kad prezidentė
neišsigando ir teikia antrą kartą“, - yra sakęs Teisėjų
tarybos pirmininkas G.Kryževičius.
V.Zeliankai vadovaujant Vilniaus apygardos teismui šio teismo
teisėjų kolegija priėmė apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam Darbo
partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariams
„darbiečiams“ Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei.
Pagal Teismų įstatymą, Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria
ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. Kandidatūras į
Aukščiausiojo Teismo teisėjus prezidentui parenka ir pasiūlo
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau šis siūlymas prezidento
nesaisto.
