Taip penktadienį, likus valandai iki vidurdienio, pradėta švęsti penkerius metus trukusio ir beveik 10 milijonų litų kainavusio projekto pabaiga. Istorinė geležinkelio stotis yra tik dalis iš jau atliktų siaurojo Lietuvos geležinkelio rekonstrukcijos darbų.
Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pavaduotojas technikai Vismantas Užalinskas sakė, kad siauruko stotis atstatyta kiek kitoje vietoje, nei buvo anksčiau.
Naujasis statinys buvo suprojektuotas pasinaudojus 1905 metais pastatytos stoties pastato brėžiniais ir nuotraukomis. Projektuojant ir atliekant darbus siekta autentikos. Perono stogą laikantys mediniai stulpai, statinį puošiantys drožiniai yra tokie pat, kokie buvo XX amžiaus pradžioje stovėjusioje stotyje.
Peronas ir į jį vedantys takai iškloti akmenų grindiniu, o bortai padaryti ne betoniniai, kaip įprasta dabar, bet ąžuoliniai, kaip anuomet. Prie stoties pastato sienos kabantis varpas iš praeities į dabartį atkeliavo nepaprastu būdu.
Šių metų pavasarį atokiau esančią buvusios istorinės stoties teritoriją tvarkantys geležinkelininkai surado po žeme užkastą varpą. Kol kas neaišku, kokiais keliais radinys atsidūrė pas sendaikčių turguje prekiaujantį antikvarą. Greičiausiai varpas buvo nuvežtas ir parduotas į metalo laužą. O iš ten nukeliavo į turgų.
Sendaikčių pardavėjas žinojo, kad V.Užalinskas ieško senovinio varpo. Todėl jam ir paskambino. Už vertingą relikviją teko sumokėti 400 litų. „Jei būčiau žinojęs, kurioje vietoje varpas užkastas, būčiau tikrai jį pats išsikasęs“, – juokėsi V.Užalinskas.
Siauruką prikeliančios VŠĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ darbuotojai nuo šiol turės ir šventines uniformas. Jos pasiūtos pagal tarpukario geležinkelininkų nešiotų uniformų pavyzdį. Specialių spalvų siūlės išduoda net uniformą vilkinčio žmogaus pareigas. Pavyzdžiui, avietine spalva apkraštuota vadovaujamojo personalo uniforma, žalia – kelininkų, o mėlyna – mašinistų ir visų, kurių darbas susijęs su traukinių priežiūra. Senovinio pavyzdžio uniformą dėvės ir kai kurie siauruko rėmėjai.
Už Susisiekimo ministerijos projektui skirtus 7 milijonus litų buvo sutvarkyta ir daugiau siauruko objektų: pastatytas naujas didžiulis statinys, skirtas istorinio geležinkelio riedmenų – garvežių, vagonų ekspozicijai, sutvarkyti stoties teritorijoje esantys grindiniai, aikštelės.
Taip pat sutvarkytos siauruko maršruto Panevėžys – Troškūnai stotelės Raguvėlėje, Surdegyje, Troškūnuose. Be to, įrengtos ir turistų poreikiams pritaikytos dvi miško aikštelės, kuriose paprastai stabteli siauruku keliaujančios draugijos. Vienoje iš aikštelių keleivius mėgsta užpulti raiti miško plėšikai.
Rekonstrukcijos darbų rangovo – bendrovės „LitCon“ vadovas Linas Piliponis sakė, kad paveldosaugos projektą įgyvendinti buvo ir įdomu, ir nelengva. „Tie darbai reikalavo nemažai laiko ir technologijų. Objektas pasiskleidęs nuo Panevėžio iki Anykščių rajone esančių Rubikių. Daug mažų objektų. Kai kurių darbų teko mokytis iš naujo“, – sakė „LitCon“ direktorius.
Bendrovės specialistams reikėjo atkurti kai kuriuos statinius pagal senovinius dokumentus šiuolaikinėmis medžiagomis. Vyrai juokavo, kad kreivai tinkuoti jau nebemoka, o reikėjo. Į miško aikšteles statybines medžiagas teko gabenti bėgiais, nes nebuvo tinkamų privažiuojamųjų kelių. L.Piliponis pasidžiaugė, kad bendrovė turi specialistų, kurie yra atestuoti atlikti paveldo darbus.
Lietuvos turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė sakė, kad baigus projektą 115-ąjį gimtadienį švenčiantis siaurukas tapo pasaulinio „Gintaro kelio“ dalis, apie jį bus paskleista informacija tarptautiniuose turizmo žinynuose.
Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – vienas unikaliausių inžinerinio paveldo paminklų. Siaurojo geležinkelio depas yra pats didžiausias tokio tipo traukinių depas pasaulyje.
Valstybės saugomą kompleksą sudaro 179 kilometrai bendro kelio ilgio. Šiuo metu eksploatuojama apie 70 kilometrų bėgių. Juos siaurukas nurieda nuo Panevėžio iki Rubikių. Siaurojo geležinkelio reisai nėra skirti keleiviams gabenti, jie būna tik pramoginiai.
Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis vadovas Gintaras Kerbedis sakė, kad siaurukas kasmet vis labiau populiarėja. Iš pradžių juo važiuodavo apie 3000 keleivių per metus, dabar šis skaičius išaugo iki 50 tūkstančių.
Labai populiarios teminės kelionės traukinuku: „Skrybėlaičių traukinys“, Užgavėnių ir Joninių traukiniai, edukacinės ir pažintinės kelionės. Neretai kelionę siauruku žmonės užsako asmeninėms ar kolektyvo šventėms.
