„Čia – mano namai. Dirbsiu savo šaliai, neišvažiuosiu“, – nusišypsojo Kaune gyvenantis 17-metis Matas Navickas, šią savaitę Varšuvoje vykusiame Europos jaunųjų mokslininkų konkurse laimėjęs trečiąją vietą.
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos dvyliktokas konkurse pristatė miniatiūrines 4–5 centimetrų aukščio obelis, kurias jis užaugino stikliniame mėgintuvėlyje.
Lietuvis nurungė 130 gabiausių Senojo žemyno moksleivių.
Trečiadienį pasibaigęs visų mokslo sričių konkursas vyko penkias dienas.
Dalyviai atsivežė tai, ką jiems pavyko sukurti, be to, savo darbus demonstravo stenduose.
Šeštadienį Matas dalyvaus tyrėjų naktyje, kuri rengiama visoje Lietuvoje. Kaunietis vyks į Vytauto Didžiojo universitetą, kur visuomenei bus demonstruojami įvairūs moksliniai bandymai.
Matas kasdien po 4–5 valandas praleidžia savo tėvų garaže, esančiame netoli nuo vaikino namų, Aukštųjų Šančių rajone.
Maždaug 20 kvadratinių metrų ploto patalpą jis pavertė įspūdinga laboratorija.
Joje vaikinas užsidaro apie 20 valandą, o išeina po vidurnakčio.
Dešimtys buteliukų su cheminės medžiagomis, mėgintuvėliai, piltuvai, šeši šaldytuvai su augalų ląstelėmis ir gyvūnų organais, stropiai užrašomi bandymų rezultatai, gausybė aparatūros, palaikančios reikalingą temperatūrą, atliekančios neurologinius matavimus, specialus apšvietimas, statinė su skystu azotu – apsilankęs šioje vietoje nustembi, jog visa tai sukūrė paauglys.
Jaunuolis nuo devynerių metų užsidegė aistra augalų biotechnologijai ir molekulinei biologijai.
Dar būdamas trečiokas Matas pirmą kartą apsilankė Šiaulių universiteto, kuriame tuo metu studijavo jo pusseserė Airida Dabrikaitė, augalų laboratorijoje.
Laboratorijos vaizdas sužavėjo berniuką ir nulėmė jo ateitį.
Matas triūsia ne tik savo laboratorijoje. Jis žinių semiasi Kauno rajone, Babtuose, įsikūrusiame Sodininkystės ir daržininkystės institute.
„Aš tiriu augalus ir gyvūnus, jų sandarą, vystymosi etapus.
Augalai paslaptingesni, jų pasaulis – sudėtingesnis. Norint juos plačiau ištirti, rezultatų reikia laukti pusmetį ar dar ilgiau.
Gilinantis į gyvūnų – triušių, pelių, vabzdžių nervų sistemą jau po savaitės aišku, kurie organai funkcionuoja blogai“, – pasakojo M.Navickas.
Vaikinas domisi ir žmogaus vėžinėmis ląstelėmis. Jis mėgins ieškoti būdų, kaip išgydyti šią žmoniją graužiančią ligą.
Abiturientas ketina studijuoti molekulinę biologiją Vilniaus universitete, o paskui pasinerti į biofarmacijos mokslus.
Dabar jį labiausiai traukia augalų tyrinėjimai.
Penktadienį savo laboratorijoje M.Navickas pademonstravo, kas atsitinka, kai iš statinės į nedidelį indą išpilama skysto azoto.
Po patalpą iškart pasklido garų kamuoliai.
„Nėra ko stebėtis – skystas azotas laikomas 198 laipsnių šaltyje. Jis naudojamas augalams ir gyvūnams saugoti", – paaiškino moksleivis, paėmęs indelį pirštinėmis.
M.Navickas laboratorijoje dirba su specialiu kostiumu, kad nepakenktų augalams ir ląstelėms, neįneštų į patalpą bakterijų.
Matas taip pat lrytas.lt žurnalistams parodė miniatiūrines obelis. Jos buvo užaugintos panaudojus obels hibridą, sukryžminus dvi rūšis „Malus Baccata“ ir „Malus Prunifolija“.
Vos kelių centimetrų aukščio medeliai laikomi mėgintuvėliuose.
Lietuvoje tokių obelų rūšių beveik nėra. Matas jas surado Kėdainių medelyne.
Vaikinas triūsė ketverius metus. Obels ląsteles ir sėklas jis perkėlė į mėgintuvėlius, rūpinosi, kad medeliai stikliniame inde sutvirtėtų ir imtų žydėti, pritaikė augalų hormonus.
Ruošdamasis konkursui jis aptiko vieną iš genų, kuris skatina obelų žydėjimą.
Šiuos medelius jau dabar galima perkelti į vazoną.
Paskui juos iš vazono būtų galima persodinti į žemę. Toliau augdami jie pasiektų normalios obels dydį.
Procesą būtų galima paspartinti neatliekant itin išsamių tyrimų, nuo mėginių įdėjimo į mėgintuvėlį iki persodinimo žemėje praeitų vieni metai.
„Šie medeliai gali atnešti ir praktinės naudos – duoti vaisių“, – pasakojo M.Navickas.
