A. Ilarionovas: „Vakarai nepastebi prasidedančio karo“

Taip teigia į Lietuvą atvykęs buvęs V.Putino patarėjas, „Cato“ ekonominės politikos studijų instituto Vašingtone vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrejus Ilarionovas.

Skaitydamas pranešimą ketvirtadienį Palangoje prasidėjusiame metinėje verslo vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ Rusijos politikos ekspertas aštriai kritikavo JAV reakciją į įvykius Ukrainoje ir skeptiškai vertino Rusijai taikomų sankcijų poveikį.

„Jei tamsiame skersgatvyje jus, einantį su žmona ir vaikais, užpultų gangsteris, negi jam imtumėte kalbėti, kad taip elgtis yra negražu ir praneštumėt, kad imsitės sankcijų prieš jo žmoną?

Aišku, galite verkti, maldauti pasigailėjimo, šauktis pagalbos, tačiau jau būsite pralaimėję. Tokiu atveju pirmasis būtinas veiksmas yra priešintis. Kas nesipriešina, tas bet kokiu atveju pasiduoda“, – taip Vakarų reakciją į Rusijos agresiją vaizdžiai palygino A.Ilarianovas.

Pranešėjas kritikavo JAV prezidentą Baracką Obamą, kuris teigė, kad paskelbtomis sankcijomis Rusijai siekiama sukelti skausmą.

„Sukelti skausmą ir sustabdyti karą nėra tas pats. Pritaikytos ekonominės priemonės yra pavėluotos ir neefektyvios. Tai meškos badymas nedidele adata, tačiau tokie badymai sukelia ne skausmą, o žvėries pyktį“, – teigė A.Ilarionovas.

Dabar Vakaruose areštuota apie 500 milijardų dolerių Rusijos kapitalo. Anot eksperto, jei šis žingsnis būtų žengtas dar kovo mėnesį, gal Rusija iš karto būtų atsitraukusi iš Krymo.

Kaip pavyzdį pranešėjas pateikė 2008 metais Rusijos agresiją į Gruziją, kuria sugebėjo sustabdyti buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas.

Į Gruziją įsiveržusios Rusijos ginkluotosios pajėgos buvo gavusios įsakymą žygiuoti į Tbilisį ir užimti visą šalį. Tačiau G.W.Bushui užteko pademonstruoti jėgą, kai JAV karinis laivynas iš Viduržemio jūros buvo žaibiškai perkeltas į Turkijos bazes Juodojoje jūroje, ir tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, kad Rusijos tikslai Gruzijoje jau pasiekti, ir vos už keliasdešimt kilometrų nuo Tbilisio buvusią armiją atitraukė atgal.

A.Ilarionovas tokios griežtos JAV reakcijos pasigenda dabar. Anot jo, dabartinė JAV administracija vengia atviros konfrontacijos su Rusija ir nežino kokių priemonių imtis.

Dar prieš 6 metus D.Medvedevas viešai pasakė, kad su Rusijos teritorija besiribojančios buvusios SSRS respublikos yra Rusijos privilegijuotų interesų sfera.

D.Bushas tokia Rusijos pozicija pasipiktino – kokia šiais laikais gali būti nepriklausomų valstybių suverenitetą pažeidžianti privilegijuotų interesų sfera. Tuo tarpu B.Obama pareiškė, kad šioms valstybėms apginti karinių veiksmų nesiims.

„Tai aiškus kvietimas agresoriui veikti. Jei jūsų oponentas galvoja apie karinį įsikišimą, o jūs – ne, oponentas turi daugiau priemonių veikti. Norint, kad Ukrainoje karas baigtųsi, ko gero teks laukti naujo JAV prezidento“, – karčiai šyptelėjo pranešėjas.

Kai Irakas pabandė aneksuoti Kuveitą, kai prasidėjo agresija į Serbiją, Vakarai panaudojo jėgą. Tačiau stabdant vienos iš branduolinių valstybių klubo narės agresiją mes jokių priemonių nebeturime.

A.Ilarionovas retoriškai klausė, kaip JAV reaguotų, jei „žalieji žmogeliukai“ atsirastų prie rusakalbiais apgyvendintos Narvos Estijoje, rusakalbių regiono Latvijoje? Ar Vakarams vengiant karinio konflikto ir tuomet nebūtų apsiribota vien sankcijomis?

„Ukrainos karas yra Vakarų reakcijos išbandymas, kurį laimi V.Putinas. Jis įrodė, kad agresorius gali likti nenubaustas.

Vakarai įvykius Ukrainoje išdrįsta pavadinti tik krize, nors iš tiesų tai yra tikrų tikriausias karas Europoje, kurį galima vadinti ketvirtojo pasaulinio karo įžanga“, – teigė pranešėjas, kuris trečiuoju pasauliniu karu įvardina keletą dešimtmečių trukusį Šaltąjį karą.

V.Putiną ir jo aplinką gerai pažįstantis buvęs Rusijos prezidento patarėjas teigia, kad karas su Ukraina nebuvo staigus emocijų protrūkis po Maidano perversmo.

Gavus dingstį dabar pradėtas realizuoti dar prieš 10 metų sukurtas planas sunaikinti Ukrainos valstybę. Nutekėjus informacijai iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės šis planas 2008 metais buvo paskelbtas viename žurnale. Jau tada buvo atskleisti Rusijos siekiai okupuoti Krymą, vėliau Rytų, Centrinę Ukrainą ir užimti Kijevą.

Anot A.Ilarionovo, pirmą kartą Krymo aneksija buvo planuojama 2004 – 2005 metais Ukrainoje vykusios Oranžinės revoliucijos metu, tačiau šio plano realizavimui nebuvo spėta pasiruošti.

Antrą kartą Krymas buvo numatytas užimti po 2010 metų Ukrainos prezidento rinkimų, jei juos būtų laimėjusi J.Tymošenko. Tuomet suplanuotą akciją pristabdė Maskvai lojalaus V.Janukovičiaus pergalė rinkimuose.

Kita karinė intervencija buvo numatyta 2015 metais kitų rinkimų metu, tačiau įvykiai Maidane Rusiją privertė veikti anksčiau.

Apie savo planus perdalinti Ukrainą V.Putinas JAV prezidentui G.W.Bushui atvirai išklojo dar 2008 metų balandį. Tuomet jis aiškino, kad Ukrainos valstybė yra sukurta dirbtinai ir neturi teisės egzistuoti.

V.Putinas tuomet aiškino, kad rytinė ir centrinė Ukrainos dalis su Kijevu nuo seno priklauso Rusijai, o likusi Ukraina turi atitekti Lenkijai, Vengrijai ir Rumunijai.

Kremliaus ruporas ekcentriškas Rusijos politikas V.Žirinovskis apie tokį planą patvirtino duodamas interviu Vokietijos leidiniui „Bild“. Jis net oficialiai dalį Ukrainos pasiūlė pasiimti Vengrijai.

Ši idėja pasauliui transliuojama visą laiką ir, kas keisčiausia, ji sulaukia bendraminčių. Prieš dvi savaites buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pareiškė, kad Ukraina turi būti padalinta ir net pasisiūlė tarpininkauti tokiose dalybose.

A.Ilarionovas pabrėžė, kad pagrindinis Rusijos karo su Ukraina tikslas – ne Ukraina, ar Gruzija. Žygiu į Ukrainą pradedamas karas su Vakarų pasauliu, kuris pasukęs ne ta kryptimi ir nusigręžęs nuo Rusijos ginamų amžinųjų vertybių.

Šiuo karu iš pradžių norima suskaldyti Vakarų pasaulį. V.Putinas Vakarus skirsto į dvi dalis: Rusijai priešiškas anglosaksų pasaulis – JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Australija bei pirmosios linijos šalys – Baltijos valstybės, Lenkija, Rumunija ir į kompromisus su Rusija linkstanti kontinentinė Europa – Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija.

Pasak eksperto, tai nebus karas klasikinio karo prasme. Nauja jo ypatybė – hibridinis karas, kuris pasireiškia dezinformacijos skleidimu. Toks kariavimo būdas nebūtų įmanomas prieš kelis dešimtmečius, bet dabar informacija valdo pasaulį. Rusijos ginklai – informacija, paremta suklastotais faktais.

Sovietmečiu dezinformacija buvo kurpiama bent naudojant tikrus faktus. Dabar to nebereikia. Paimami faktai iš bet kurio laikotarpio, bet kurios konflikto vietos ir pateikiami, kaip tikros istorijos. Arba tariami faktai iš viso išgalvojami. Po to labai sudėtinga įrodyti, kad tai melas, nes reikia atrinkti, kur tai įvyko ir ar įvyko apskritai.

Kitas hibridinio karo požymis – ekonominis, finansinis karas, korupcija. Tomis priemonėmis naudojamasi paperkant net valstybių vadovybes.

„Ir šios priemonės puikiai veikia. Pažiūrėkite, kokios nuosaikios pozicijos Rusijos atžvilgiu laikosi vienos įtakingiausių Europos valstybių kanclerė ar ekonominio spaudimo neatlaikiusios Vidurio Europos valstybės“, – forumo dalyvių dėmesį atkreipė A.Ilarionovas.

Pasak jo, po hibridinio karo atakų jau galima naudoti ir klasikinio karo elementus, nes visuomenė tam paruošta.

Pavyzdžiui, Rytų Ukrainoje civilinio Malaizijos lėktuvo numušimą Rusijos propaganda priskiria Ukrainai. Nors tai, A.Ilarionovo teigimu, aiškiai profesionalių Rusijos kariškių darbas, nes tik jie, vykdantys Kremliaus įsakymus, kontroliuoja karinius veiksmus Rytų Ukrainoje.

Iš malaizijos lėktuvą numušusios sudėtingos priešlėktuvinės sistemos „Buk“ jokio klaidingo raketos paleidimo negali būti. Ši sistema yra itin moderni ir klaidos atveju raketa būtų susinaikinusi iš karto.

A.Ilarionovo teigimu, tarptautines sutartis pamynusi V.Putino Rusija aiškiai grasina visam pasauliui ir jau pasiruošė bet kokios karinės intervencijos pateisinimą.

Rusijoje išleistas įstatymas, leidžiantis naudoti karinę jėgą ginant tėvynainių interesus už Rusijos ribų. Įstatyme tėvynainiai skirstomi į 4 grupes: visame pasaulyje gyvenantys etniniai rusai, visi rusiškai kalbantys žmonės nepriklausomai nuo jų tautybės, visi ankstesnės SSRS piliečiai ir jų palikuoniai, buvusios carinės Rusijos imperijos gyventojai.

„Pagalvokite, kelioms V.Putino nustatytoms tėvynainių grupėms priklausote visi jūs, kuriuos pasiruošusi apginti Rusija?“, – auditorijos klausė A.Ilarionovas.

Dezinfomacinėmis priemonėmis Rusijai nebus sudėtinga įrodyti, kad tėvynainių interesams gresia pavojus.