Lietuvos rajonų, kuriuose įsikūrę poligonai, gyventojai jau senokai užsidirba rinkdami šovinių tūtas, rašo „Lietuvos rytas“.
Vienas populiariausių poligonų įsikūręs Jonavos rajone, keli kilometrai nuo Ruklos. Čia vyksta beveik visos didžiausios Lietuvos ir tarptautinės karinės pratybos.
Jau kelis mėnesius Rukloje dislokuota ir amerikiečių kariuomenės oro desanto brigada, todėl karinės pratybos tapo dar intensyvesnės. Šaudymai čia vyksta maždaug 20–25 dienas per mėnesį – ir dieną, ir naktį.
Kol kariai šaudo, apie dvidešimt Ruklos gyventojų varžosi dėl kiekvieno žemės lopinėlio poligone, ant kurio krinta šovinių tūtos, vietinių vadinamos Ruklos auksu.
Kliudė keturios kulkos
Pratybos čia vyko ir rugsėjo 11-osios vakarą. Likus maždaug penkiolikai minučių iki vidurnakčio JAV karių kulkos sužeidė 45 metų Ruklos gyventoją.
Tuo metu iš šaulių ginklų ir lengvųjų kulkosvaidžių šaudė JAV Sausumos pajėgų Europoje 173-iosios oro desanto brigados kuopos kariai, dislokuoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione.
Po šūvių serijos kariai išgirdo dejones, o netrukus išvydo ir patį sužeistąjį. Jo draugeliai paspruko. Šaudymai iš karto buvo nutraukti.
Vyriškiui suteikta skubi pagalba, į nelaimės vietą iškviesti medikai.
Sužeistasis buvo išvežtas į Jonavos ligoninę. Jį kliudė keturios kulkos ir sutraiškė dešinę pėdą, įsmigo į šlaunį, tačiau pažeidė tik raumenis. Trečioji kulka pataikė į ranką ir smarkiai sužalojo riešą. Paskutinė kulka sužeistajam kliudė šoną.
Vyras buvo operuojamas. Medikų teigimu, jis nebegalės normaliai vaikščioti.
Dosniausias Lietuvos miškas?
Praėjus savaitei po nelaimingo įvykio padėtis Rukloje nepasikeitė. Metalo rinkėjai ir toliau traukia į poligoną.
„Jie žino grafikus, kada prasideda ir baigiasi šaudymai. Tada dedasi kuprines ant pečių ir eina. Svarbiausia jiems kuo greičiau ten atsidurti po šaudymo.
Jie skuba, nes nori būti pirmi. Bet kai kurie eina ne po šaudymų, o per juos”, – pasakojo Ruklos gyventojai.
Tuščias šovinių tūtas nuolatos renka iki 20 miestelio gyventojų. Visi jie – neturintys nuolatinio darbo, gyvenantys iš pašalpų, grybų, uogų ir metalo rinkimo.
Ir Ruklos gyventojai, ir jonaviškiai juokiasi: joks kitas Lietuvos miškas nėra toks dosnus.
Mėgstantieji grybauti žino, kad poligone gausiai auga grybai, noksta žemuogės, mėlynės, bruknės ir spanguolės. Ir, be viso to, krinta šovinių tūtos.
Grybai ir uogos – tik sezono gėrybės, o štai tūtas Ruklos gyventojai renka visus metus.
Todėl iš poligone rastų gėrybių užsidirba daugiau, nei Lietuvoje nustatytas minimalus darbo užmokestis.
Manė, kad kulkos netikros
Jei ne praėjusios savaitės nelaimė, gyvenimas Ruklos poligone ir toliau būtų tekėjęs įprasta vaga. Tačiau godumas užmigdė metalo ieškotojų atsargumą.
Ne vienas „Lietuvos ryto” kalbintas vietos gyventojas teigė iki šios nelaimės manęs, kad kariai dažniausiai šaudo netikrais šoviniais.
Tačiau iš tiesų tarp Gaižiūnų poligono medžių zvimbia pačios tikriausios kulkos.
Bet net ir ši naujiena tūtų rinkėjų turbūt neatbaidys. Tai „Lietuvos rytui” teigė ilgametė Ruklos gyventoja Verutė.
Ji vienintelė iš Ruklos moterų renka šovinių tūtas. Tuo paprastai užsiima vyrai, tačiau po didesnių pratybų į poligoną traukia ir vaikai.
„Taip užsidirbame duonai”, – patikino Verutė.
Veža į metalo supirktuvę
Su savo varžovais, taip pat renkančiais tūtas, Verutė nebendrauja, o į poligoną visada traukia viena. Nuo miestelio centro iki šaudyklų miške – maždaug trys keturi kilometrai.
„Gyvenu viena. Darbo neturiu, gaunu 280 litų pašalpą, už kurią turiu atidirbti visuomenei naudingus darbus. Man tiek pinigų neužtenka. Rudenį einu grybauti, o prieš metus pradėjau rinkti ir tūtas”, – pasakojo moteris.
Mažiau nei per pusdienį ji surenka apie penkis kilogramus tūtų. Už kilogramą jų supirkėjai moka pusseptinto lito.
„Labai mažai moka – vežu jas į Jonavą, už geležinkelio stoties perka”, – sakė Ruklos gyventoja.
Įgudę kulkų rinkėjai per dieną gali pririnkti iki dešimties kilogramų tūtų.
Nori būti pirmieji
Tiek Verutė, tiek kiti Ruklos gyventojai pažinojo neseniai poligone sužeistą Ričardą, kurį jie vadina tiesiog Rička.
Kalbama, kad jis nukentėjo dėl savo gobšumo. Norėdamas surinkti kuo daugiau tūtų, vyras rizikavo gyvybe ir iš pavojingos zonos nepasitraukė net prasidėjus šaudymo pratyboms.
„Jis gulėjo ant žemės ir laukė, kol baigsis šaudymai”, – pasakojo rukliečiai.
Prieš šaudymo pratybas patrulis apvažiuoja ir tikrina poligono teritoriją. Tačiau iki šiol niekas nepagalvojo, kad uždarbio trokštantys metalo rinkėjai į poligoną gali traukti ir naktį.
Tad vidurnaktį poligone išvysti pašalinį žmogų buvo netikėta ir patiems kariams.
„Visi skuba tūtas rinkti, nes po pratybų kariai jas arba susirenka patys, arba užkasa. Jei užkasa, mes atkasame. Bet jei susirenka, mums būna blogai.
Todėl visi ir skuba – nori būti pirmi”, – pasakojo Verutė.
Moteris vykstant šaudymams į poligoną neina: „Man baisu, kai kulkos švilpia.”
Nelaimę primena protezas
Ruklos miestelio Ruklio gatvės 10-ajame name gyvenančiai Liudmilai Svečkariovai Gaižiūnų poligono pavadinimas skamba kaip prakeiksmas.
2005 metų vasarą rinkdamas metalą poligone žuvo jos vyras, o tuomet septynerių metų sūnus buvo sunkiai sužalotas.
Vaikštinėdamas poligone vyras su sūnumi rado kažkokį metalinį daiktą ir ėmė jį apžiūrinėti. Po kelių akimirkų nugriaudėjo sprogimas.
Kaip vėliau nustatė tyrėjai, vyrą pražudė, o jo sūnų stipriai sužalojo artilerijos sviedinys.
Nikolajus Svečkariovas žuvo iš karto, o jo sūnus patyrė kojų sužalojimus. Po nelaimės medikai jam amputavo kelis vienos kojos pirštus, taip pat dalį kitos kojos pėdos.
Dabar jau šešiolikmetis paauglys vaikšto su protezu. Nepaisant šios skaudžios tragedijos, po nelaimės jis lankėsi poligone. Ir vėl ėjo ieškoti metalo.
„Porą kartų nuėjo. Daugiau ne. Užteks vienos nelaimės”, – nutarė L.Svečkariova.
Į poligoną eina ir vaikai
Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis pasakojo, kad metalo ieškotojų itin padaugėjo po prieš kelis mėnesius vykusių didžiausių Baltijos šalyse karinių pratybų „Kardo kirtis”.
Į poligoną ėjo ir vaikai. Seniūnui teko girdėti, kad po pratybų žmonės nei uogavo, nei grybavo, o tik rinko šovinių tūtas. Sako, kam jiems tie grybai, jeigu tūtos nei kirmija, nei genda.
Nuolat su kariškiais bendraujantis G.Jasiulionis tvirtino, kad Lietuvos kariuomenė į saugumą kreipia išskirtinį dėmesį.
„Jie tikrina poligoną prieš kiekvienas pratybas, informuoja, kada vyksta šaudymai. Šią informaciją viešiname ir mes. Bet miškas juk didelis ir viso jo neapsaugosi”, – teigė pašnekovas.
Seniūnas girdėjo, kad už kilogramą tūtų Jonavoje supirkėjai moka iki aštuonių litų, bet kas jas superka, jis nežino.
„Gali labai stengtis apsaugoti žmones, bet kol bus tokia socialinė padėtis, sunku ką nors pakeisti. Jei netgi tvoromis aptvertume visą mišką, jie vis tiek sugebėtų pro jas pralįsti.
Jie pešasi dėl kiekvieno žemės plotelio”, – kalbėjo G.Jasiulionis.
Lemtinga rugsėjo 11-oji
Lietuvos kariuomenės istorijoje kovinio šaudymo pratybų metu būta ir mirtimi pasibaigusios tragedijos.
2003 metais kario paleista kulka mirtinai sužalojo maždaug pusantro kilometro nuo šaudymo zonos grybus renkančią 34 metų moterį. Ruklos gyventoja žuvo.
Tai – vienintelis atvejis, kai kulka, nuskriejusi neįtikėtina trajektorija, kliudė nepavojingoje zonoje buvusią moterį.
Praėjusios savaitės įvykis, kai Gaižiūnuose buvo sužalotas vyras, keistai sutampa ir su 2003 metų įvykiu: abu jie įvyko rugsėjo 11 dieną.
Į namus parsinešė prieštankinį sviedinį
2005 m. Pabradės poligone rastas sprogmuo pražudė 49 metų vyrą. Sprogimas nugriaudėjo jo namuose Švenčionių rajone, kai iš poligono jis parsinešė neaiškų radinį.
Sprogimas nugriaudėjo po to, kai vyras radinį bandė ardyti ir atskirti aliuminį. Tyrimo metu nustatyta, kad iš Pabradės poligono vyras parsinešė reaktyvinį prieštankinį sviedinį.
Didžiųjų poligonų ribas ketina praplėsti
Lietuvoje šiuo metu veikia 4 Lietuvos kariuomenės poligonai – Pabradėje, Gaižiūnuose, Kairiuose ir Kazlų Rūdoje.
Du pagrindiniai poligonai – Pabradėje ir Gaižiūnuose – ateityje turėtų būti dar didesni.
Krašto apsaugos ministerija parengė projektą, kuriuo bus siekiama dviejų pagrindinių Lietuvos kariuomenės poligonų – Pabradės ir Gaižiūnų – plėtrą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, priėmus sprendimą intensyvinti Lietuvos kariuomenės padalinių pratybas ir aktyviau į jas įtraukti NATO sąjungininkus, kariuomenė susidūrė su poligonų teritorijų problema.
Neretai dėl to pratybas tenka perkelti į kaimyninių šalių poligonus arba apriboti jose dalyvaujančių karių skaičių.
Dabartinės poligonų ir karinių mokymų teritorijos neleidžia užtikrinti ir deramos priimančiosios šalies paramos į Lietuvą atvykstančioms NATO sąjungininkų pajėgoms.
Išplėtus poligonų plotą, juose vienu metu galėtų treniruotis bataliono kovinė grupė su reikiamais kovinės paramos ir netiesioginės ugnies paramos vienetais, aviacija. Dabartinis poligonų plotas riboja ir kovinio šaudymo galimybes.
Gali tiktai įspėti
Mindaugas Neimontas
Kapitonas
„Kiek teko bendrauti su poligonų vadais, ši problema aktuali.
Nors žmonės žino ir girdi, kad vyksta šaudymai, vis tiek eina į šaudymo zonas. Skuba būti pirmi ir surinkti tūtas, nes kariai po šaudymų patys jas renka ir išveža utilizuoti – kad nepaliktų nešvaraus miško.
Už tai, kad žmonės renka šovinių tūtas, nenumatyta nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė, todėl mes juos galime tik įspėti ir informuoti apie pavojų.
Poligonų vadai imasi papildomų saugumo priemonių – prieš kiekvienas pratybas pravažiuoja karių patrulis. Tikrinama, kad šaudymo zonoje nebūtų pašalinių žmonių.
Tačiau net jei užtvertume visą mišką, padėtis, matyt, nepasikeistų, nes tai yra socialinė problema.
Pačios tūtos, kurias renka žmonės, nėra pavojingos – tai ne šaunamasis ginklas.”
