Praėjusią savaitę Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pasirašo sutartis su puspenkto šimto įmonių, kurios laimėjo 7 mln. Lt dydžio ES paramą pagal priemonę „Inočekiai.LT“.
Parama skirta ūkio konkurencingumui, ekonomikos augimui, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skatinti.
Paprastai tariant, bendrovės europinius pinigus ir dalį savo lėšų nukreipia į mokslo įstaigas ir užsako atlikti tyrimus, eksperimentus, sudaryti galimybių studijas. Mokslo ir verslo sąjunga – viskas gražu. Yra įdomių projektų, pavyzdžiui, Prienuose registruota bendrovė „Energijos gamyba“ mokslininkams pateikė projektą „Kavos tirščių perdirbimas ir pateikimas į rinką“.
Lietuviai išgeria tikrai daug kavos, ir tirščių perdirbimas gali tapti perspektyvia ūkio šaka, ir 18,6 tūkst. Lt paramos jai negaila.
Užtrenkę duris nepaaiškino
Tačiau atrenkant paraiškas, kurioms suteiktas finansavimas, išlindo ir nelabai gražių dalykų. Liko neaišku, kokiais kriterijais vadovavosi MITA, Ūkio ministerijai priklausanti viešoji įstaiga, patvirtindama arba atmesdama įmonių paraiškas.
MITA visoms per 700 konkurse dalyvavusių įmonių neseniai atsiuntė raštą, kuriame trumpai pranešė, jog 456 įmonėms nutarta skirti finansinę paramą, o 264 paraiškas atmesti.
Ir jokių paaiškinimų ar ekspertų išvadų, pagrindžiančių, kodėl vienos paraiškos priimtos, kitos – ne, nors dauguma jų buvo pateiktos pagal tuos pačius MITA nustatytus reikalavimus.
Šią savaitę įmonės, kurių paraiškas MITA atmetė, skundžia konkurso „Inočekiai.LT“ rezultatus pačiai agentūrai, Ūkio ir Finansų ministerijoms.
Verslininkai pasiryžę kautis ir teismuose, svarsto inicijuoti skundą Valstybės kontrolei. Bet viena bėda: jie nežino, dėl ko skųstis.
„Mus piktina tikrai ne tas faktas, kad negavome dalies finansavimo moksliniams tyrimams, kurio tikėjomės. Paramos pinigai nedideli, nuostolių nepatyrėme. Keista, kad panašios paraiškos buvo ir atmestos, ir patenkintos, nors buvo surašytos pagal tuos pačius reikalavimus. Todėl mums neaišku, kokiais kriterijais vertindami paraiškas vadovavosi konkurso rengėjai, mums apie tai nieko nepaaiškino“, – piktinosi vilnietis verslininkas, bendrovės „63 Group“ vadovas Romualdas Mačiulis.
Jo įsitikinimu, MITA, priimdama sprendimą, jo tinkamai nepagrindė ir neargumentavo, nėra aiškiai nustatytų teisių ir pareigų pareiškėjui, todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas
Trūko laiko ištaisyti klaidas
Paraiškas vertinusi agentūra sukosi taip mikliai, kad verslininkai, kurių paraiškos buvo atmestos, nespėjo nė žioptelėti.
Paraiškų vertinimo metu iš agentūros „Inočekiai.LT“ dalis konkurse dalyvavusių įmonių gavo neišsamų paklausimą, kuriame nurodyta: „Darbo grupė, apsvarsčiusi jūsų parašką, nustatė neatitikimus. Prašome per rašte nurodytą terminą pateikti trūkstamus dokumentus ir patikslinimus.“
Reikalavimai patikslinti buvo įvykdyti, papildomi dokumentai nusiųsti.
Tačiau iki pat rugsėjo 5 dienos, kai MITA pranešė apie vertinimo rezultatus, negauta jokių paklausimų ar prašymų papildyti paraišką.
Rugsėjo 8 dieną MITA visiems konkurso dalyviams vienu piršto paspaudimu išsiuntė trumpą sausą pranešimą, kiek paraiškų patenkinta, kiek atmesta.
Jokių galimybių, laiko apsiginti, įrodyti projekto tinkamumą nebuvo duota.
Todėl verslininkams kilo pagrįstas įtarimas, jog MITA, kuriai vadovauja Darbo partijos narys Arūnas Karlonas, galbūt tokiu būdu paskirstė „Inočekiai LT“ pinigus įmonėms ir mokslo įstaigoms, turinčioms politinę priedangą.
„Labai jau keista tai, kad nuo 500-ojo konkurso sąrašo dalyvio buvo patenkintos beveik visos paraiškos. Toks vaizdas, kad pyrago riekelės išdalintos tiems, kuriems reikia“, – pažymėjo „63 Group“ direktorius R.Mačiulis.
Stebina vienodi projektai
Atidžiai peržiūrėjus paraiškas, kurioms skirta parama, galima pastebėti ir keistų sutapimų – parama skiriama skirtingų įmonių, tačiau vienodoms, tarsi viena nuo kitos nukopijuotoms paraiškoms.
Pavyzdžiui, net 10 skirtingų žemės ūkio bendrovių užsakė tą patį tyrimą:
nustatyti karvių periodo po atvedimo klinikinio vertinimo sistemą pagal pieno sudėtį ir progesterono profilį.
Šis veterinarinis tyrimas turbūt svarbus Lietuvos pienininkystės ūkiui, bet kas gali paneigti, jog visoms šioms bendrovėms skirti „Inočekių LT“ pinigai nesuplauks į vieną mokslinį institutą, kuris atliks vieną tyrimą ir gaus pinigus už visą dešimtį?
R.Mačiulis teigia gavęs žinių, jog tokia konkurso skuba, neaiškus laimėtojų parinkimas galimai yra susijęs su artėjančiais rinkimais, siekiant per valdančiųjų partijų įtakos sferoje esančias įmones ir mokslo įstaigas paskirstyti europinius pinigus reikalingiems žmonėms.
Tiesa, pinigai, 7 milijonai litų, – palyginti menka suma, nes paskirstoma puspenkto šimto bendrovių.
„Griebiami net grašiai, nes ES aruodas dabar išseko. Antrasis ES struktūrinių lėšų etapas baigėsi, trečiasis tik prasideda, paraiškos dar nepriimamos. Todėl pasitenkinama tiek, kiek galima nučiupti“, – pašaipiai sakė R.Mačiulis.
Nebijo savo drąsos
Verslininkas sakė pasirengęs sulaukti keršto už pilietinę drąsą, bet nesigaili prabilęs apie neskaidrų konkursą.
„Jau esu pasirengęs priimti svečius iš Mokesčių inspekcijos, tai įprasta valdininkų reakcija į verslininkus, papūtusius švilpuką. Bet nebijau, mano įmonės dirba skaidriai. Beveik 7 metus gyvenau ir plėtojau verslą Vakaruose, kur tokie dalykai, kokie dar dedasi Lietuvoje, smerkiami ir raunami iš pašaknų.
Praėjusiais metais grįžau į Lietuvą ir perkėliau čia verslą tikėdamas, kad situacija Lietuvoje pasikeitė. Pasikeitė, bet į blogąją pusę. Kaip Lietuvos piliečiui man gėda. Neketinu stovėti nuošalyje. Pokyčiai prasideda nuo vieno piliečio, ištariančio: gana, taip neturi būti. Taigi keliu ranką ir sakau: gana!“ – ranka trenkdamas į stalą jausmingai sušuko R.Mačiulis.
MITA direktorius A.Karlonas tvirtino, jog konkurse dalyvavusioms įmonėms buvo gana aiškiai pasakyta, kodėl vienos paraiškos patenkintos, kitos – atmestos. Iš direktoriaus žodžių galima spręsti, kad trumpo rašto, kelių sakinių užtenka paaiškinti priežastims, kodėl projektai netinkami finansuoti.
„Gal buvo ir išsamiau paaiškinta, kodėl projektai atmesti, nepamenu, juk tų paraiškų per 900 buvo. Bet visas nagrinėjo ekspertai, darbo grupė, ji ir nustatė, kurios tinkamos, vertos finansuoti“, – teigė A.Karlonas.
Jis taip pat griežtai neigė, kad tarp laimėjusių ES paramą įmonių vyrauja bendrovės, vienaip ar kitaip susijusios su Darbo partija ir tokiu būdu neva bus finansuojamos partijų rinkimų į savivaldybes kampanijos.
„Vienas kolega man sakė, jog kai kurie verslininkai, kurių paraiškos atmestos, tokias kalbas skleidžia. Bet tai netiesa. Jei sulauksime skundų, bus galima tikrinti, ar yra finansavimą laimėjusiose įmonėse vadovaujančių asmenų, priklausančių vienai ar kitai partijai“, – tvirtino A.Karlonas.
Agentūros sprendimams trūksta skaidrumo?
Dainius Kenstavičius, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous" advokatas:
„Paraiškos priemonei „Inočekiai LT“ turi būti vertinamos laikantis iš anksto nustatytų ir paskelbtų taisyklių.
Kalbant apie paraiškų vertinimo pagrįstumą svarbu tai, ar paraiškų teikėjai buvo supažindinti su konkrečiomis paraiškų atmetimo priežastimis, ar paaiškinta, kodėl neskirta finansavimo?
Vienas svarbiausių principų, tiesiogiai įtvirtintų ir taikomų tiek paraiškų vertinimo procedūrai, tiek viešojo administravimo institucijoms, yra skaidrumo principas.
Tai reiškia, kad visa paraiškų pateikimo ir vertinimo procedūra privalo būti vieša, o paraiškų teikėjams turi būti suteikiama pakankamai informacijos, kad jie galėtų aiškiai suvokti priežastis, dėl kurių paraiškos neperėjo į kitą etapą ar buvo atmestos.
Siekiant užtikrinti paraiškų vertinimo objektyvumą bei paraiškų teikėjų lygiateisiškumą turi būti veiksminga ir teisinga paraiškų vertinimo rezultatų patikrinimo sistema.
Institucijos, kurios vertina paraiškas, taip pat turėtų būti suinteresuotos užtikrinti kiek įmanoma didesnį skaidrumą suteikdamos išsamią informaciją apie vertinimo priežastis.
Tokiu atveju dalis paraiškų teikėjų, jeigu jiems būtų buvusios atskleistos išsamios ir pagrįstos jų projektų atmetimo priežastys, galbūt net nepradėtų teisminių ginčų.
Tačiau informacijos ribojimas ir tikrųjų paraiškų atmetimo priežasčių slėpimas gali atsisukti prieš paraiškas vertinusias institucijas.“
