Žmonės skęsta, o jų gelbėti nėra kam

Iš tiesų maudynės banguotoje jūroje laimingai baigėsi ne visiems poilsiautojams. Rugpjūčio pradžioje už Nemirsetos link Klaipėdos nuskendo jūroje maudęsis 19 metų Lenkijos pilietis.

Pranešimas apie skęstantį žmogų iš Bendrojo pagalbos centro buvo perduotas Palangos gelbėtojams. Vandens motociklu jiems atskubėjus į nurodytą paplūdimio vietą skendusį lenką į krantą jau buvo ištraukę kiti poilsiautojai.

„Jį gaivinome daugiau nei valandą. Jau buvome praradę viltį, tačiau vaikino širdies darbą pavyko atstatyti ir jis į ligoninę buvo išvežtas dar gyvas“, – pasakojo kurorto gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.

Nors po gaivinimo be sąmonės iš vandens ištrauktas vaikinas ėmė rodyti gyvybės požymius, po pusantros paros lenkas Klaipėdos ligoninėje mirė.

Tačiau nė viena apie sėkmingą sezono darbą raportuojanti pajūrio gelbėjimo tarnyba šio skenduolio prisiimti nenori.

„Poilsiautojų saugumą vandenyje mes užtikriname tik Klaipėdos savivaldybės patvirtintų maudyklių ribose.

Šiaurinė mūsų veiklos zona yra už Girulių kopose esanti taip vadinama Juodoji tvirtovė. Už jos prasideda Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija“, – aiškino įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas.

Už jūroje nuskendusį lenką atsakomybės nejaučia ir jam į pagalbą skubėję Palangos gelbėtojai.

„Gelbėti skęstančiuosius už Palangos ribų mums nepriklauso, tačiau gavus pranešimą apie žmogų ištikusią nelaimę nebuvo kada svarstyti, kas turėtų jam padėti“, – teigė kurorto paplūdimių gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.

Abiejų gelbėjimo tarnybų vadovai tvirtino, kad Klaipėdos ir Palangos savivaldybės gelbėtojams moka už jiems priskirtų paplūdimių priežiūrą.

Kitam rajonui priskirtame pajūrio ruože jie net negalėtų dirbti, nes taip ne pagal paskirtį būtų švaistomos jiems skiriamos lėšos.

Tačiau gavę pranešimus apie Klaipėdos rajono ribose jūroje skęstančius žmones į pagalbą skuba ir Palangos, ir Klaipėdos gelbėtojai.

Jų įsitikinimu, čia gelbėjimo tarnyba privalo veikti, nes kurortine zona tampantis Karklės kaimas ir čia esančios populiarios poilsio stovyklos vasarą pritraukia nemažai poilsiautojų.

Tačiau Klaipėdos rajono valdžia apie gelbėtojų tarnybą net negalvoja.

Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantis 8 kilometrų ilgio Baltijos jūros pakrantės ruožas paplūdimių lankytojams pavojų kelia jau seniai. Čia jau yra nuskendęs ne vienas žmogus, o palangiškiams ir klaipėdiečiams kasmet tenka tenka gelbėti po keletą skęstančių poilsiautojų.

Šią vasarą Klaipėdos rajono savivaldybės ribose jūroje nuskendęs 19 metų Lenkijos pilietis vėl atgaivino problemą: kas turėtų pasirūpinti šioje vietoje prie jūros poilsiaujančių žmonių saugumu?

„Kodėl mes turime eikvoti savo degalus, iš Palangos paplūdimių atitraukti gelbėtojus, jei Klaipėdos rajonas savo paplūdimiuose gelbėjimo paslauga nesirūpina“, – piktinosi J.Pirožnikas.

Anot J.Pirožniko, problema būtų išspręsta ties Karkle įrengus bent 2 - 3 gelbėtojų postus. Juo sutiktų aptarnauti ir Palangoje gelbėjimo paslaugas teikiantis „Vandens motociklų klubas“. Tam užtektų pora šimtų tūkstančių litų per vasarą.

Palangos gelbėtojai prieš dvejus metus rajono savivaldybei siūlė savo paslaugas, tačiau jiems buvo atsakyta, kad tam nėra pinigų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius pripažino, kad Karklės ir aplink ją esantys pliažai populiarūs tarp poilsiautojų, tačiau juose nėra įteisintos maudyklos.

„Čia yra laukiniai paplūdimiai, kuriuose poilsiautojai savo saugumu turi pasirūpinti patys. Oficialios maudyklos turi atitikti nemažai reikalavimų, kurių įgyvendinimui nesame numatę lėšų“, – aiškino Č.Banevičius.

Panašu, kad tolokai nuo jūros, Gargždų mieste sėdinčiai rajono savivaldybės administracijai priklausantis menkas pajūrio ruožas yra lyg ašaka gerklėje.

Rajono savivaldybė jai priklausančiame pliažo ruože nesugeba pastatyti net persirengimo kabinų, suoliukų ar šiukšliadėžių. Ką jau ir kalbėti apie priekrantės žvejų reikalavimus finansuoti prieplaukos Karklėje įrengimą.

Poilsiautojų patogumo ir saugumo sąskaita taupančiai rajono savivaldybei mielesnis yra laukinių paplūdimių statusas, kuriuose rūpintis savo saugumu palikta patiems poilsiautojams. ˙